Filmuose apie garsųjį agentą 007 matytos karinės paskirties technologijos, pasirodo, buvo ne tokios jau tolimos nuo realybės: filmų kūrėjų sumanytas gigantiškas tanklaivis, kurio korpuse buvo galima slėpti pagrobtus priešo povandeninius laivus, Šaltojo karo metais iš tikrųjų egzistavo.
Tiesa, pasak „Gizmodo“, tai buvo ne tanklaivis, o milžiniška barža. Kai 1968 m. Ramiajame vandenyne paskendo vienas naujausių rusų povandeninių laivų, JAV Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV), rizikuodama sukelti Trečiąjį pasaulinį karą, nusprendė surengti itin slaptą operaciją šiam laivui iškelti ir apžiūrėti, sakoma pranešime.
1968 m. kovą už 2 400 kilometrų į šiaurės vakarus nuo trečiosios pagal dydį Havajų archipelago salos O'ahu nuskendo Sovietų Sąjungos povandeninis laivas K-129. Tada niekas negalėjo net įsivaizduoti, kad ją įmanoma iškelti iš Ramiojo vandenyno dugno arba kaip nors iškelti į paviršių 98 joje žuvusių jūreivių kūnus. Daugybė Sovietų Sąjungos karinio jūrų laivyno bandymų nustatyti K-129 žuvimo vietą buvo nesėkmingi, tačiau CŽV pavyko aptikti povandeninio laivo liekanas. 1974 m. CŽV pradėjo ruošti slaptą šio laivo iškėlimo operaciją, o tai buvo itin nelengva užduotis, sakoma pranešime.
Pirma, tai buvo Šaltojo karo laikotarpis: jeigu Maskva būtų sužinojusi, kad JAV ruošiasi iškelti ir apžiūrėti jos povandeninį laivą, neabejotinai būtų kilęs rimtas tarptautinis konfliktas. Antra, K-129 gulėjo ant dugno maždaug 5 kilometrų gylyje, kur kas didesniame, nei maksimali to meto gelbėjimo operacijų gylio riba. Trečia, reikėjo ne tik iškelti laivą į paviršių, bet ir padaryti tai visiškai slaptai.
Tokią galimybę suteikė specialiai šiam tikslui pastatyta HMB-1 (Hughes Mining Barge) pavadinta futbolo aikštės dydžio barža, formaliai skirta kalnakasybos darbams jūros dugne. Ji buvo 100 metrų ilgio, 30 m pločio ir 30 m aukščio. Barža turėjo sudedamą stogą, milžinišką vidinį baseiną ir specialų kraną, pramintą Žnyplėmis. Ši barža tapo vadinamojo „Project Azorian“ projekto, vienos sudėtingiausių ir brangiausių Šaltojo karo epochos operacijų, pagrindu. JAV iždui ji atsiėjo 800 mln. dolerių, arba 3,2 mlrd. dolerių mūsų dienų kainomis.
Tariamai skirta magniui iš jūros dugno išgauti, HMB-1 turėjo būti nutempta į K-129 katastrofos vietą, o po to nusileisti ant stabilizuojančių kolonų, įkaltų į vandenyno dugną. Po to HMB-1 padedant laivui „Glomar Explorer“ turėjo įtraukti nuskendusį povandeninį laivą į savo vidinį baseiną, kad jo nepastebėtų žvalgybiniai rusų palydovai. Galiausiai barža su savo kroviniu turėjo būti nutempta į vieną iš JAV uostų.
Ši CŽV operacija buvo visiškai sėkminga: K-129 buvo pakelta iš Ramiojo vandenyno dugno, ekipažo nariai palaidoti jūroje su visa derama karine pagarba, o povandeninio laivo įranga, įskaitant ryšio bei šifravimo priemones, apžiūrėta ekspertų, sakoma pranešime. Po to HMB-1 buvo užkonservuota San Francisko laivų statykloje iki pat 1982 m., kai ji vėl buvo panaudota pagal paskirtį, tik šįkart kaip eksperimentinio „Stealth“ technologijos karinio laivo „Sea Shadow“ slėpimo vieta. Tačiau 1986 m. JAV karinis jūrų laivynas nutraukė šią programą, o HMB-1 kartu su juo vėl buvo užkonservuota dar 27 metams.
Pernai JAV laivynas pranešė ketinantis šią baržą utilizuoti, nes ji esą netinkama komerciniam naudojimui. Tačiau JAV bendrovė „Bay Ship & Yacht Company“ už 2,5 mln. dolerių išpirko ją ir dabar naudoja kaip sausąjį doką. Bent jau tokia yra oficialioji versija...
