Ji pasakoja su lėlėmis žaidusi visą vaikystę, o paauglystėje net girdėjo balsus, sakančius „Nevalgyti“.
„Turėjau gal 20 lėlių, kurios man buvo neatskiriamos. Vis dėlto augant pradėjau lyginti, kad tampu žymiai didesnė, o aš norėjau būti labai panaši į jas“, - pasakoja Lucy. Jos nepasitikėjimas savimi augo, o situacijos negelbėjo ir mokykloje prasidėjusios patyčios.
Padėtis vis blogėjo, mat mergina pradėjo girdėti balsus. Ji jautėsi tarsi monstras, tad negalėjo net pasižiūrėti į veidrodį. Taip mergina pradėjo laikytis radikalių dietų vos devynerių.
Lucy pradėjo save bausti, tačiau tuo metu dar nieko nežinojo apie kalorijas. Ji valgė tik duoną su vandeniu, o vakarienių su tėvais metu teigdavo, kad jaučiasi prastai.
„Taip prasidėjo dažni pasiteisinimai, kuriais tėvai tikėdavo, todėl nesiruošiau pasiduoti. Žinojau, kad sustosiu, jei bus labai bloga“, - sako Lucy. Ilgainiui išsekusi dukra jau kėlė nerimą tėvams, tačiau šie net negalėjo pagalvoti, kad aš sergu valgymo sutrikimais.
Nors ji labai saugojosi, vis daugiau aplinkinių pastebėjo, kad Lucy turi valgymo sutrikimų. Viskas tęsėsi ganėtinai ilgai, tačiau dar blogesnė situacija susidarė Lucy būnant 15-os.
„Tuomet jau buvau grįžus į normalų svorį, tačiau supratau, kad to nenoriu, todėl vėl pradėjau badauti. Vos per tris mėnesius numečiau daugiau nei 10 kilogramų, pradėjo kristi plaukai, o aš vis vemdavau“, - pasakoja mergina.
Ji pradėjo bijoti net gerti vandenį, todėl situacija buvo išties kritiška. Po kelių mėnesių dėl itin stipraus išsekimo ir rizikos mirti Lucy pateko į ligoninę.
Reabilitacijoje ji turėjo praleisti beveik pusmetį, kiekvieną dieną rizikuojant gyvybe. Toks poelgis labai išsekino Lucy, todėl kai kurie organai atsisakė funkcionuoti.
Taip jos istorija tapo įspėjimu visiems tėvams, kurie nepagalvodami gali savo dukroms sukelti didelį nepasitikėjimą savimi.
