Tokios strategijos B.Obama taip pat laikėsi per slaptas derybas su Iranu, leidusias sudaryti laikiną susitarimą dėl Teherano branduolinės programos, taip pat konfidencialiai tardamasis su Kinija dėl veiksmų kovoje su klimato pokyčiais, apie kuriuos buvo paskelbta praeitą mėnesį.
Tokie diplomatiniai proveržiai didino B.Obamos populiarumą ir gali padėti atremti kaltinimus, kad jo atsakas į kitas tarptautines problemas, tokias kaip džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) iškilimas ir Rusijos agresija Ukrainoje, buvo silpnas ir neveiksmingas.
„Visame pasaulyje Amerika yra vedanti“, – B.Obama sakė per anksčiau šį mėnesį surengtą metų pabaigos spaudos konferenciją. Prezidentas pažymėjo nusprendęs normalizuoti santykius su Kuba po ilgiau negu penkis dešimtmečius trukusios Šaltojo karo priešpriešos su komunistine sala ir „atversti naują puslapį mūsų ryšiuose su Kubos liaudimi“.
Slaptas derybas su Kuba, kaip ir debatus su Iranu bei Kinija, vedė saujelė pareigūnų, kurių susitikimai dažniausiai vykdavo ne Vašingtone.
Derybos su Iranu buvo patikėtos Valstybės departamento pareigūnams Williamui Burnsui (Viljamui Bernsui) ir Jake'ui Sullivanui (Džeikui Salivanui), kurie jau nebedirba JAV administracijoje.
Pasiuntiniu deryboms su Kinija tapo Baltųjų rūmų patarėjas Johnas Podesta (Džonas Podesta), o diskusijų su Kuba misijai vadovais tapo Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo patarėjos pavaduotojas Benas Rhodes'as (Benas Roudsas) ir aukšto rango patarėjas Lotynų Amerikos reikalams Ricardo Zuniga (Rikardas Suniga), kurie devynis kartus susitiko su Kubos pareigūnai Kanadoje ir Vatikane.
Kiekvienu atveju prezidento artimiausiai aplinkai priklausantys patarėjai savo derybų partneriams buvo įpareigoti perduoti žinią, kad jie veikia su visišku B.Obamos pritarimu.
Pastangos ištiesti ranką Iranui ir Kubai buvo itin rizikingas lošimas B.Obamai. Jungtinės Valstijos vedė derybas su šalimis, kurios jau kelis dešimtmečiu nepalaiko diplomatinių santykių su Vašingtonu. Nutekinta informacija apie tas diskusijas galėjo pakirsti trapų pasitikėjimą abiejose pusėse.
Atvėręs tiesioginį kanalą su Iranu B.Obama taip pat rizikavo užrūstinti Izraelį, kuris laiko šiitišką respubliką ir jos numanomą branduolinio ginklavimosi programą grėsme savo išlikimui. Pakeisdamas kursą ryšiuose su Kuba prezidentas galėjo supykdyti Kongreso respublikonus ir kai kuriuos demokratus, nors jo naujoji pozicija priartina JAV prie didžiosios pasaulio dalies požiūrio į salą, esančią vos už 145 kilometrų nuo Amerikos krantų.
Maža garantijų, kad B.Obamai pavyks pasiekti savo užsibrėžtus tikslus. Prezidentas prognozavo, kad derybų dėl galutinės sutarties su Iranu sėkmė tėra 50 proc., o penktadienį pripažino, kad reikšmingų politikos ir socialinių pokyčių Kuboje dar gali tekti ilgokai palaukti.
Kituose užsienio politikos reikaluose B.Obama pasirodė mažiau linkę rizikuoti, ypač kai iškildavo klausimas dėl potencialaus karinės galios panaudojimo. Pavyzdžiui, jo politiką dėl pilietinio karo Sirijoje tiek kritikai, tiek sąjungininkai vadina pernelyg lėta ir neryžtinga.
Taip pat kyla klausimų, ar prezidentas pakankamai ryžtingai stengėsi padėti Ukrainai atremti Rusijos spaudimą. Iki šiol B.Obamos atsakas apsiribojo ekonominėmis sankcijomis. Tos priemonės prisidėjo prie staigaus Rusijos valiutos kurso nuosmukio, tačiau kol kas beveik nėra ženklų, kad ekonomikos problemos skatintų Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną pakeisti savo poziciją Ukrainos atžvilgiu.
„Puiku, kai kažką galima nuveikti su pora vaikinų Baltuosiuose rūmuose, – sakė Strateginių ir tarptautinių studijų centro viceprezidentas Jonas Altermanas (Džonas Altermanas). – Kai pasiekiamas aukštesnis sudėtingumo lygis, žmones glumina, ką administracija stengiasi nuveikti.“
Be diplomatinių pastangų, B.Obama taip pat rizikavo leisdamas surengti įkaitų vadavimo operacijas Sirijoje ir Jemene, taip pat agresyviai naudojo bepiločius lėktuvus ir specialiųjų pajėgų operacijas prieš teroristus, įskaitant 2011 metais surengtą reidą Pakistane, per kurį buvo nukautas „al Qaeda“ lyderis Osama bin Ladenas.
Vis dėlto kai kurie B.Obamos veiksmai stiprino įspūdį, jog prezidentas pristinga ryžto kaskart, kai tenka priimti ryžtingus sprendimus. Kai B. Obama šiais metais buvo paprašytas apibrėžti savo užsienio politikos doktriną, jis sakė, kad laikosi strategijos, kurioje „vengiama klaidų“.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
