Įtaigioje kalboje, kurią pasakė Selmoje, Alabamoje, per 50-ąsias brutalių represijų prieš taikius protestus metines, Amerikos pirmasis juodaodis prezidentas pasmerkė naujus bandymus apriboti balsavimo teises.
Prezidentas taip pat jaudinamai pagerbė auką tos aktyvistų kartos, kuri žygiavo už juodųjų amerikiečių pilietines laisves ir atvėrė kelią, galiausiai nuvedusį jį į Baltuosius rūmus.
„Susirenkame čia jų pagerbti“, – sakė jis, stovėdamas toje vietoje, kur Alabamos policijos pajėgos puolė demonstrantus. Tuometės scenos šokiravo Ameriką.
„Susirenkame čia pagerbti drąsos paprastų amerikiečių, norinčių iškęsti policininkų lazdą ir baudžiančią rykštę, ašarines dujas ir trypiančią koją, vyrų ir moterų, kurie nepaisydami kraujo pliūpsnio ir sutrupintų kaulų lieka ištikimi savo Šiaurinei žvaigždei ir toliau žygiuoja teisingumo link“, – sakė B.Obama.
Po žygio Selmoje ir panašių demonstracijų kitose vietose tuometinis JAV prezidentas Lyndonas Johnsonas (Lindonas Džonsonas) priėmė Balsavimo teisių aktą, kuriuo buvo siekiama sutrukdyti pareigūnams rasistams neleisti afroamerikiečiams balsuoti.
Tam įstatymui, pasak B.Obamos, vėl iškilo pavojus, kurį kelia valstijų vyriausybės, siekiančios sugriežtinti rinkėjų registracijos taisykles.
„Kaip taip gali būti?“ – klausė jis ir pažymėjo, kad ankstesni prezidentai respublikonai Ronaldas Reaganas (Ronaldas Reiganas) ir George'as W.Bushas (Džordžas V.Bušas), kuris dalyvavo minimame renginyje, Balsavimo teisių aktą atnaujino.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
