„Bankų sprendimas riboti nemokamai išsiimamų grynųjų pinigų sumas sudaro prielaidas brangti finansinėms paslaugoms, nes apriboja vartotojų pasirinkimo galimybes. Dabartinė situacija ypač atsilieps keliaujančiųjų piniginėms, kadangi keliaujant į užsienį prireikia didesnių grynųjų pinigų sumų, už kurias reikės mokėti papildomai“, – pastebi Lietuvos vartotojų instituto prezidentė dr. Zita Čeponytė. – „Bankų pasirinkimas diskriminuoti grynųjų pinigų operacijas kelia didelį susirūpinimą vartotojams ir dėl to, kad prieštarauja atsiskaitymo įpročiams.“
Daugelis vartotojų elgesio tyrimų rodo, kad atsiskaitymas grynaisiais išlieka dominuojančiu mokėjimo būdu išsivysčiusiose šalyse. Netgi tokiose valstybėse, kur pastaraisiais metais elektroninių atsiskaitymų gausėjo, pastebima tendencija, kad dauguma vartotojų grįžta prie atsiskaitymo grynaisiais pinigais. 2014 m. paskelbtas septynių šalių – Austrijos, Olandijos, Prancūzijos, Vokietijos Australijos, JAV ir Kanados – atsiskaitymo tendencijų tyrimas rodo, kad grynieji tebevaidina esminį vaidmenį, ypač kalbant apie mažesnės vertės kasdienius atsiskaitymus, pavyzdžiui perkant maistą ir pan.
Pagal naujausią Lietuvos banko statistiką, per 2013 m. mūsų šalies bankai įmokų už paslaugas grynaisiais pinigais įkainius pakėlė vidutiniškai du kartus. Taip pat padidintas ir grynųjų pinigų pasiėmimo bankų padaliniuose įkainis bei pradėtas imti komisinis mokestis už grynųjų įmokėjimą į savo sąskaitą padaliniuose. Tačiau augantys įkainiai nepaskatino šalies gyventojų plačiau naudotis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis – operacijos grynaisiais pinigais vis dar sudaro 81 proc. visų nacionalinių mažmeninių atsiskaitymų.
Grynieji patogūs vartotojui dėl keleto priežasčių – jais paprasčiau naudotis, vartotojui lengviau stebėti išleidžiamų pinigų sumas, atsiskaitymas grynaisiais pinigais nieko nekainuoja. Grynieji pinigai apsaugo ir nuo nepatogumų keliaujant užsienyje, nes grynaisiais, priešingai nei kortelėmis, galima atsiskaityti visur.
