Siūloma teisiškai sureguliuoti kredito įstaigų pareigą raštu atsakyti į kredito gavėjų prašymus per tam tikrą terminą, susietą su kredito gavėjo įmokos bankui periodo terminu.
Tai numatyta darbo grupės parengtoje, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Kęstučio Glavecko įregistruotoje Bankų įstatymo pataisoje.
Pagal projektą, tais atvejais, kai paklausimas ar atsakymas į paklausimą yra ypač sudėtingi, atsakymo terminą siūloma leisti pratęsti informuojant apie galutinį atsakymo pateikimo terminą, neviršijantį 45 kalendorinių dienų nuo paklausimo gavimo. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Mokėjimų įstatyme numatytas 30 kalendorinių dienų nuo paklausimo gavimo terminas, siūlomas 45 kalendorinių terminas sudėtingiems atvejams išnagrinėti ir atsakymui parengti.
Tais atvejais, kai nėra galimybių atsakymo į paklausimą terminą susieti su periodinėmis kredito gavėjo įmokomis, siūloma, panašiai kaip ir Mokėjimų įstatymo 48 straipsnyje, nustatyti 30 kalendorinių dienų atsakymo terminą.
Pasak K. Glavecko, Bankų įstatymo 56 straipsnio papildymo projekto rengimą paskatino esama situacija kredito įstaigų ir jų klientų santykiuose, kai kredito įstaigos neatsako į klientų paklausimus dėl sutarčių vykdymo arba atsako į paklausimus po nepagrįstai ilgo laiko.
„Delsiami ir nesprendžiami kreditavimo sutarčių įgyvendinimo klausimai dažnai sukuria tokią būklę, kai, kredito gavėjui negalint vykdyti kredito sutarties sąlygų, kredito davėjas reaguoja į kredito gavėjo paklausimą tik tuomet, kai kredito gavėjas atsiduria skolininkų sąrašuose ir kredito sutartis yra nutraukiama. Visa tai dažniausiai pasibaigia verslo bankrotu“, – sako K. Glaveckas.
Jo teigimu, laiku pradėtas dialogas tarp kreditavimo sutarties šalių daugeliu atvejų padėtų išsaugoti kreditavimo sutartį ir apsaugotų nuo labai negatyvių verslo bankroto pasekmių.
Beje, Pasaulio banko ataskaitos Lietuvai rekomendacijose, be kita ko, yra rekomenduojama imtis priemonių dėl bankų klientų kreipimųsi į bankus ir bankų atsakymų registravimo sistemos sukūrimo.
Šiuo metu konkrečių nuostatų dėl kredito įstaigų pareigos nagrinėti kredito gavėjų prašymus ir paklausimus nacionalinėje teisėje nėra. Mokėjimų įstatymo 48 straipsnis nustato pareigą nagrinėti tik prašymus ar skundus dėl veiksmų, kuriais mokėjimo paslaugų teikėjas galėjo pažeisti šio įstatymo reikalavimus ir (ar) mokėjimo paslaugų vartotojo teisėtus interesus.
Tačiau nėra nustatytos pareigos nagrinėti prašymus ir paklausimus dėl kitokių, su Mokėjimų įstatymo pažeidimais nesusijusių prašymų ir paklausimų.
Seimo valdyba šių metų rugsėjo 28 d. sudarė darbo grupę ir pavedė jai parengti teisės aktų, kuriuose būtų sprendžiami verslo ir bankų santykių ir verslo kreditavimo gerinimo klausimai, projektus iki 2011 m. kovo 11 d. Darbo grupė, atsižvelgdama į dabartines verslo kreditavimo aktualijas, anksčiau nustatyto termino parengė ir teikia Seimui vieną iš teisės aktų projektų : Bankų įstatymo 56 straipsnio papildymo projektą.
