„Bankrotas dar ne kelio pabaiga“ – toks šūkį primenantis užrašas jau kurį laiką pasveikina lankytojus Įmonių bankroto valdymo departamento tinklalapyje, tačiau Panevėžyje dirbantis bankroto ir restruktūrizacijos administratorius Kęstutis Povilas Balčiūnas teigia, jog realybė vis dar yra kitokia.
Ekonomikos sunkmečiu bankrotas į nugarą alsuoja daugeliui įmonių, lengviau atsikvėpė tik eksportuojančios miesto bendrovės. Nemažėja darbo ir bankroto administratoriams, jie dar prieš trejus metus administruodavo vos po kelias įmones, šiuo metu prižiūrimų bendrovių padaugėjo dvigubai ir net trigubai.
„Bankrutuojančių įmonių nemažėja. Nereikia džiaugtis atsigavimu užsienyje, nes užsienio rinkos svyruoja. Investuotojai dėl įvairių priežasčių susilaiko nuo investicijų. Metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje jau bus galima pasakyti, ar įveikėme krizę“, – pranašavo bankroto administratorius.
K.P.Balčiūnas pastebi, jog sunkmetis labiausiai praretino vidaus rinkai gaminančių ir paslaugas teikiančių Panevėžio bendrovių gretas.
Su bankroto administratoriumi nesutinka Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų (PPAR) prezidentas Sigitas Gailiūnas, kuris teigia, jog miesto ekonomika piešiama per daug tamsiomis spalvomis. Tačiau Panevėžio PPAR prezidentas iš dalies atkartoja bankroto administratoriaus mintis, jog palengvėjimą pajuto tik eksportu užsiimančios įmonės.
„Nesakyčiau, kad viskas juodomis spalvomis piešiama. Yra geresnių dalykų. Bankrotų skaičius nebėra toks drastiškas, koks buvo praėjusių metų pradžioje. Bankrotų buvo ir gerais laikais. Skaičiai rodo eksporto augimą ir vietos apyvartos didėjimą“, – teigė S.Gailiūnas.
Darbo užtenka
Panevėžio apskrityje šiuo metu dirba 23 bankroto administratoriai ir dauguma jų vidutiniškai administruoja po 15 įmonių, kai kurie jų apsiima administruoti ir po dvidešimt įmonių. Tačiau, pasak K.P.Balčiūno, padažnėję bankrotai susiję su didesniais sunkumais padidėjus darbo krūviui.
„Bankroto procesų administravimas tampa sudėtingesnis. Išauga turto administravimo apimtys“, – apie pailgėjusias darbo valandas ir krūvį pasakojo K.P.Balčiūnas.
Administratorius pasakojo, kad įmonei iškėlus bankroto bylą yra galimybė sudaryti taikos sutartį su kreditoriais, išdėstomi atsiskaitymo terminai, skolos dydžiai, o įmonė iš bankroto išeina nenukentėjusi, tačiau toks kelias šiais laikais atrodo kone utopinis.
„Labai mažai įmonių, kurios iš bankroto išlenda sausos. Tokių atvejų per mano praktiką nėra pasitaikę, nes dažniausiai kreditoriai nelinkę nurašyti skolų“, – teigė K.P.Balčiūnas.
Su bankrutuojančiomis bendrovėmis dirbantis vyras pasakojo, kad dar prieš dešimtmetį įmonės būdavo perimamos su visu turtu. Šiais laikais verslininkai įsigudrino bankrutuojančią bendrovę visiškai išgręžti.
„Apie 2000-uosius metus mūsų verslininkai neturėjo patirties, kaip išsaugoti turtą. Todėl atėjęs bankroto administratorius rasdavo visą įmonės turtą, pastaruoju metu beveik nieko neberanda. Patalpos dažniausiai būna nuomojamos, o įrengimai ir inventorius mažaverčiai“, – teigė K.P.Balčiūnas.
Administratoriams sunkmečiu dideliu galvos skausmu tapo bankrutuojančių bendrovių turto pardavimas. Turtas dažniausiai parduodamas per varžytines, bet suinteresuoti verslininkai siūlomomis kainomis pirkti neskuba.
Žinodami, kad bankrutavusi įmonė turtą turės parduoti, laukia, kada bus pasiūlytos mažiausios kainos. Didžiausius nuotolius dėl tokios situacijos patiria kreditoriai.
Fenikso sindromas
K.P.Balčiūnas teigia, jog vis dažniau susiduriama su tyčiniais bankrotais. Ne išimtis ir Panevėžys. Nors tyčiniai bankrotai sunkiai įrodomi, bet jie turi bendrus požymius.
Bankrotai skelbiami tam, kad būtų išsaugotas įmonių turtas, esantis vienose rankose. Prieš skelbiant bankrotą, savininkai iš įmonės už menamas skolas perrašo turtą pelningai dirbančiai bendrovei. Tyčiniai bankrotai verslo pasaulyje yra vadinami fenikso sindromu.
„Tyčiniai bankrotai sunkiai įrodomi, reikia turėti svarius faktus. Prieš paskelbiant bankrotą žinoma, kad įmonė dirba blogai ir jos žlugimas bus neišvengiamas. Tada visas turtas už skolas perrašomas pelningai dirbančiai įmonei. Turtas dažnai perrašomas mažesne verte, kaip nusidėvėjęs, nors jis būna geras. Perrašius turtą bankrutuojanti įmonė nesumoka PVM mokesčių, o kita įmonė iš valstybės atgauna PVM. Nukenčia valstybė ir kreditoriai, o savininkai išsaugo turtą, jį perkeldami į kitą pačių valdomą įmonę“, – tyčinių bankrotų mechanizmą nupasakojo administratorius. K.P.Balčiūnas teigė, jog yra ir pats susidūręs su galimai tyčiniu įmonės bankrotu, tačiau, kokia tai Panevėžio bendrovė, administratorius neatskleidė, kol nesibaigę teismai.
Dar viena verslininkų naudojama gudrybė: įmonės išskaidymas, kai bendrovė vykdo veiklą neturėdama turto, o įrangą nuomoja iš kitos, tiems patiems savininkams priklausančios bendrovės.
„Tokia įmonė turi darbininkų, personalą, tačiau neturi įrengimų ir patalpų. Įrengimai ir patalpos yra nuomojamos iš motininės bendrovės, kuri priklauso tiems patiems savininkams. Tokia bendrovė gali drąsiai rizikuoti. Gaunančiai žaliavas arba prisiimančiai įsipareigojimus bendrovei nebaisu bankrutuoti, nes gamybai nepasisekus ir iškėlus bankroto bylą iš įmonės nieko neišieškoma, o bendrovė išvengia turto praradimo“, – pasakojo K.P.Balčiūnas.
Bankroto administratorius teigė, jog fenikso sindromas Lietuvoje išryškėjo prieš keletą metų, tačiau pasaulyje tai nėra naujas reiškinys.
Galėtų išsigelbėti
K.P.Balčiūnas pastebi skirtumus tarp dabartinės ekonomikos krizės ir Rusijos krizės, buvusios prieš dvylika metų – tada bankrutavo didžiosios miesto įmonės, o dabar atėjo mažųjų ir vidutinių bendrovių eilė.
Bankroto administratorius mano, kad dalį bendrovių nuo žlugimo galima išgelbėti, tačiau vadovai ir akcininkai per vėlai sumąsto pradėti savo įmonių restruktūrizaciją.
„Įmonės delsia ir veiksmus dažniausiai pradeda tik tada, kai padėtis tampa labai bloga.
Jie kreipiasi į teismą, bet dažniausiai pavėluotai ir praėjus pusmečiui skelbiamas bankrotas.
Pavojinga riba, kai įmonės skolos viršija pusę turimo turto vertės. Vėlu jau tuomet, kai geriausi darbuotojai dėl sumažėjusių ar vėluojančių atlyginimų išeina iš darbo, prarandamos rinkos, gamybos apimtys neturint apyvartinių lėšų krenta ir atsigauti labai sunku“, – įsitikinęs administratorius.
K.P.Balčiūnas mano, jog įmones pertvarkyti vėluojama dėl vadovų netoliaregiškumo, nežinojimo ar manymo, kad procesas gali atbaidyti verslo partnerius.
„Vykstant restruktūrizavimui, įmonės permainas stebi administratorius, kreditoriai. Įmonės administracija prižiūrima, kad nesiimtų neteisėtų veiksmų, neiššvaistytų turto. Toks procesas garantuoja sėkmę“, – įmonių pertvarkos nauda neabejojo K.P.Balčiūnas.
S.Gailiūnas mano, kad įmonėms nebankrutuoti nepadeda ir besikeičiantys įstatymai, kuriuose įmonių vadovams nesunku pasiklysti.
„Informacijos niekada nebus per daug. Kad įmonių savininkai nežino visų niuansų, nieko nuostabaus, nes įstatymai keičiasi, reikia spėti susivokti. Viena iš problemų – apyvartinių lėšų stygius augant apyvartai, tuomet įmonės susiduria su problemomis“, – pasakojo Panevėžio PPAR prezidentas.
Pataria keistis
Šiuo metu Panevėžyje restruktūrizuojamos dvi statybų bendrovės: „Iglus“ ir „Piniava“.
K.P.Balčiūnas mano, kad dvi pertvarkomos įmonės 112 tūkstančių gyventojų turinčiam Panevėžiui per mažai. „Patiriančių sunkumus įmonių daug. Jos bando tartis su bankais dėl paskolų atidėjimo, bet tai negarantuoja, kad kiti kreditoriai nepareikalaus grąžinti skolas. Restruktūrizuojant sustabdomas skolų mokėjimas, neskaičiuojamos palūkanos. Parengus pertvarkos planą numatomas skolų grąžinimas. Restruktūrizacijai skiriami ketveri metai, dar vienerius metus teismas procesą gali pailginti“, – pasakojo administratorius.
Restruktūrizavimas, pasak K.P.Balčiūno, nenaudingas tik tiems kreditoriams, kuriems įkeistas paklausus turtas, tokie kreditoriai nenori laukti ir rizikuoti.
„Per tą laiką įmonė gali atsigauti, nes numatomos gamybos apimtys, visi mokėjimai, pinigų srautai. Žinoma, kiek bus atidedama skoloms, žaliavoms įsigyti. Viskas detaliai suskaičiuojama ir patvirtinama teismo“, – teigė K.P.Balčiūnas.
Kaip geriausią pavyzdį bankroto administratorius mini bendrovę „Panevėžio stiklas“, kuri buvo išgelbėta ir šiuo metu sėkmingai dirba. Iš nesėkmingų pavyzdžių minima „Panevėžio baldai“, esą šią bendrovę mėginta gelbėti per vėlai.
Mantas TOMKŪNAS
