Ūkio ministerijos rengtas, Teisingumo ministerijos, bankininkų ir stambiųjų žemvaldžių tobulintas Fizinių asmenų bankroto įstatymas ūkininkams nepadeda, atvirkščiai – įteisina jų žlugimą. Apie kovo pradžioje įsigaliojusį Fizinių asmenų bankroto įstatymą, kuris taikomas ir ūkininkams, „Valstiečių laikraščio“ pašnekovai kalbėjo atsargiai. Pasak jų, geriausia ūkininkauti taip, kad nekiltų bankroto pavojus. Tačiau susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms gali paaiškėti, kad pagaliau priimtas įstatymas ūkininkams netinka.
Ilgas ir brangus kelias
Ūkininkams bankrutuoti padedančio įstatymo laukė keliolika daugiausia vidutinio dydžio ūkių savininkų. Sulaukė, bet perskaitę priimtą dokumentą nusivylė.
Prie Babtų ūkininkavusio Gintauto Čebatarausko buvusiame ūkyje, įsigaliojus įstatymui, jokių permainų nebus. (Apie šio ūkininko nesėkmę rašyta 2012 m. rugpjūčio 8 d. numeryje, straipsnyje „Tyliai bankrutuoja perspektyviu laikytas ūkininkas“, – red. past.).
Teismai tęsiasi, visas jaunojo ūkininko turtas, įskaitant net lauko tualetą, areštuotas, tačiau jis neketina pasinaudoti ką tik priimtu Fizinių asmenų bankroto įstatymu. Reikėtų priminti, kad Gintautas 2006-aisiais buvo vienas rimčiausių kandidatų renkant geriausią Kauno apskrities jaunąjį ūkininką. Šį ūkininką pražudė nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės: augant ekonomikai brangiai gautos paskolos, kurių nepavyko grąžinti laiku dėl dvejus metus ūkį kamavusių gamtos negandų ir kritusių derliaus supirkimo kainų trečiaisiais metais. Įtakos turėjo ir ekonominė krizė.
Kodėl ūkininkas nesinaudoja ką tik priimtu Fizinių asmenų bankroto įstatymu? „Pagal šį įstatymą bankrotas būtų labai ilgas ir brangus. Turėčiau parduoti visą turtą, tektų palikti ir namus. Brangiai kainuotų dokumentų tvarkymas, be to, tektų mokėti du kartus, nes atskirai bankrutuočiau aš ir atskirai – žmona“, – sakė G.Čebatarauskas.
Ūkininkas teisus. Jis per penkerius metus turėtų grąžinti didžiąją dalį skolų, privalėtų mokėti atlyginimą bankroto metu ūkį valdančiam administratoriui, o savo šeimai išlaikyti galėtų pasilikti nedidelę dalį pajamų. Kokią? Įstatyme ji net nenumatyta. Tačiau kaip gauti pajamų, kai dirbti savo ūkyje jau negali, o nė vienas darbdavys nenori tokio darbuotojo?
Nemažai trūkumų
Dėl Fizinių asmenų bankroto įstatymo problemų gali turėti ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) darbuotojai. Kol kas nė vienas ūkininkas nesikreipė pagalbos, tačiau jei kreiptųsi, LŽŪKT specialistai negalėtų jam ne tik patarti, bet ir suteikti paslaugos – tvarkyti dokumentų, nes įstatyme nenumatytos tik ūkininkaujant susidariusios situacijos.
„Įstatyme numatyti atvejai, kai įsipareigojimų nevykdo fizinis asmuo, pavyzdžiui, pasiskolinęs pinigų butui pirkti, tikslinei veiklai atlikti ar naudai gauti, tačiau visai kitokia padėtis bankrutuojančio ūkininko, kuris turi ir žemės, ir pastatų, ir gyvulių, kurių greitai neparduos, kuriuos reikia prižiūrėti. Be to, įstatyme nenumatyta, kad ūkyje gali būti ir bendraturčių, be to, ūkininkas gali nuomoti žemę“, – sakė E.Makelis.
Artimiausiu metu LŽŪKT specialistai atidžiai išnagrinės priimtą įstatymą ir pastabas pateiks Lietuvos ūkininkų sąjungai (LŪS), kuri, atsižvelgusi į ūkininkų nuomones, pateiks pasiūlymą Seimo Kaimo reikalų komitetui tobulinti ką tik priimtą įstatymą. Neseniai įvykusiame LŪS prezidiumo posėdyje ūkininkai iš esmės pritarė numatytai Draudimo įstatymo tvarkai, kai samdantis darbininkus ūkininkas turi mokėti 0,2 proc. atlyginimo į garantinį fondą, įsteigtą bankroto atvejams. „Valstiečių laikraščio“ duomenimis, šiuo metu darbininkus samdo apie 30 tūkst. ūkininkų. Manoma, kad per metus į fondą įmanoma surinkti apie 500 tūkst. Lt.
Svetur geriau
Daugelis ES šalių įteisino tik ūkininkams skirtus bankroto įstatymus. Taip padaryta ir kaimyninėse šalyse – Latvijoje, Lenkijoje, Danijoje bei Suomijoje. Pavyzdžiui, Suomijoje bankroto atveju ūkininkas gali pasilikti pragyventi būtinus daiktus, Airijoje – namų apyvokos ir verslui reikalingus įrankius, Vokietijoje – minimaliai reikalingą turtą.
Pagal Lietuvoje priimtą įstatymą ūkininkui, kaip ir bet kuriam kitam fiziniam asmeniui, numatyta turto pardavimo atidėjimo išimtis tik tokiais atvejais, kai su bankrutuojančiu ūkininku gyvena nepilnamečiai vaikai. Tada vienintelis gyvenamasis būstas, taip pat ir įkeistas, teismo sprendimu galėtų būti parduodamas ne anksčiau nei po 6 mėnesių nuo plano patvirtinimo ar nuo pakeisto plano patvirtinimo. Per šį laikotarpį fizinis asmuo turėtų susirasti pirkti ar išsinuomoti kitą būstą.
Kitose šalyse numatytos galimybės pagal ūkininko šeimos dydį palikti tam tikrą skaičių gyvulių, jiems skirtų pašarų, žemės ūkio technikos. Lietuvoje tokia galimybė numatyta labai abstrakčiai. Tačiau kalbant apie minėtą ūkininką iš Babtų reikėtų pasakyti, kad kreditoriai atėmė iš jo net tą techniką, kuri jam buvo būtina jau subrendusiam derliui nuimti. Taigi ir dabar, įsigaliojus įstatymui, tikėtina, kad kreditoriai nesielgs logiškai, banko atstovai bus linkę kuo greičiau parduoti ūkyje likusius traktorius, įrangą ir pastatus, o ne laukti mėnesius, juolab metus.
Prašys tobulinti
Ne visi ūkininkai vienareikšmiškai vertina Fizinių asmenų bankroto įstatymo būtinumą. Pavyzdžiui, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vadovas Vidas Juodsnukis sakė, kad ši problema aktuali tik stambiesiems ūkininkams, nes smulkieji, pasak jo, nebankrutuoja. „Manau, kad stambieji ūkininkai sunerimo, nes ES paramą ketinama teikti plačiau, t. y. ES paramos lėšų gaus vis daugiau smulkiųjų ūkių.
Todėl ir dėl konkurencijos, ir dėl santykinai mažesnės paramos stambiesiems ūkiams bus vis sunkiau išsilaikyti. Manau, kad stambieji ūkiai be ES paramos net negalėtų išsilaikyti. Todėl jie ir siekia, kad būtų priimtas palankus bankroto įstatymas, kad kuo mažiau nukentėtų“, – padarė išvadą V.Juodsnukis.
Tiesa, Kazlų Rūdos savivaldybėje, kur ūkininkauja ir V.Juodsnukis, bankrotas gresia ir keliems smulkiesiems ūkininkams. Priežastis paprasta – ūkininkai ES lėšas panaudojo nesilaikydami reikalavimų, todėl jas prarado, o savo lėšų sumokėti už įrengtas mėšlides jiems neužteko. Būta pasiūlymų į bėdą patekusius ūkininkus gelbėti ne pagal bankroto, o pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymą. Tačiau labai greitai paaiškėjo, kad šis įstatymas – labai sudėtingas ir jo nuostatas įgyvendinti labai sunku.
Komentarai
Ne visi norėjo įstatymo
Kazys Starkevičius, Seimo Kaimo reikalų komiteto narys
Pripažįstu, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymas priimtas pavėluotai. Aš ir anksčiau nemaniau, kad jis padės išspręsti visas bankroto procedūras, tačiau teigiama yra tai, kad žengtas pirmas žingsnis. Jį rengiant buvo labai daug ir Teisingumo ministerijos, ir Ūkio ministerijos trukdymų. Be to, žinau, kad būta bankų ir stambiųjų verslo subjektų, kurie parduodavo ūkininkams trąšų, technikos ar kt. Labai priešinosi ir stambieji žemvaldžiai – jie labiausiai nori ūkininkus laikyti už trumpo pavadžio. Norėjome kurti atskirą, tik ūkininkų bankroto įstatymą, deja, nepavyko. Prisipažįstu, kad man vienam buvo sunku įveikti žemvaldžius, verslininkus ir bankininkus, visus, kurie siekė, kad tokio įstatymo nebūtų. Taigi, buvo žengtas svarbus žingsnis, o jei kils problemų, galėsime įstatymą tobulinti.
Mūsų vizija kitokia
Bronius Pauža, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas
Deja, Fizinių asmenų bankroto įstatyme neįvertinta, kad ūkininkavimas – specifinė veikla. Ūkis bankrutavo, tačiau ūkininkas juk negali tuoj pat nutraukti veiklos, tuoj pat parduoti gyvulių. Kai bankrutuoja įmonė, jos savininkas nesusiejamas su asmeniniu turtu, o kai bankrutuoja ūkininkas, jis praranda ir asmeninį namą, ir transporto priemonę, areštuojamas visas jo turtas. Mūsų vizija tokia: ūkininkui turi būti palikta, atsižvelgiant į šeimos dydį, dalis gyvenamojo ploto, kažkiek gyvulių išgyventi, o skolos grąžinimo terminas turi būti tinkamas, kad ūkininkas galėtų nors „susispaudęs“ grąžinti skolą.
Administratorius turėtų tik prižiūrėti, ar įsipareigojimai vykdomi, ir į ūkininko darbus kištis tik tada, kai skola negrąžinama piktybiškai. Žinoma, reikia įvertinti klimato sąlygas, nes tada ūkininkas ne dėl savo kaltės gali patirti nuostolių. Išvada tokia – šį įstatymą rengė Ūkio ministerija, jos atstovai žemės ūkio problemų neišmanė, o Žemės ūkio ministerijai nepavyko apginti ūkininkų interesų. Sudarysime komisiją, svarstysime, kaip taisyti įstatymą.
Albinas Čaplikas VL žurnalistas
