Bankrotų ir fenikso atvejų būtų mažiau, jeigu įmonės galėtų lengviau pasinaudoti antru šansu – restruktūrizacija. Tačiau beveik prieš metus parengtos įstatymo pataisos dar įstrigusios Seime.
Interesus suderinti sunku
Ekonomikos krizė į skirtingas barikadų puses sustatė iki tol prastais santykiais negalėjusius skųstis bankininkus ir verslininkus. Nors nuo krizės pradžios praėjo metai, kol kas abi šalis tenkinančių susitarimų pasiekta ne tiek daug.
Pastaruoju metu komercinių bankų atstovai įrodinėja nesiekiantys sužlugdyti įsiskolinusių klientų ir siekiantys su jais ieškoti priimtino sprendimo. Tačiau teisininkai konstatuoja, kad dažniausiai ginčai baigiasi vienašališkais bankų reikalavimais.
„Bankai savo veiksmais, net neatsižvelgdami į verslininko interesus, stumia verslą į visišką nemokumą ar sukuria prielaidas verslui tapti nemokiam“, – teigė advokatų kontoros „Devyžis ir partneriai WILL“ advokatas Paulius Docka.
Bankų reikalavimų į kampą įspraustoms bendrovėms esą lieka rinktis dvi išeitis – bandyti nuslėpti įmonės turtą arba bankrutuoti ir taip atsikratyti visų įsipareigojimų. Tačiau yra ir trečia išeitis – restruktūrizacija. Vis dėlto ja naudojamasi gana retai.
Procesų – vienetai
Kad restruktūrizacija labai nepopuliari, liudija statistika. Iki 2009 m. pradžios Lietuvoje iš viso buvo vykdyta tik 41 restruktūrizacijos procedūra, o iki šiol sėkmingai baigtos vos penkios. Prasidėjus krizei jų padaugėjo ir šiuo metu vykdomos 75 procedūros.
Praėjusiais metais skolų pertvarkymo ir mokumo atnaujinimo procedūros pradėtos statybos bendrovėms „Ranga IV“, „Luidas“, „Vyroko statybos darbai“. Vis dėlto, palyginti su bankroto procedūromis, kurių didesniuose šalies miestuose priskaičiuojama šimtais, restruktūrizacijos atvejų tėra vienetai.
P.Docka įsitikinęs, kad restruktūrizavimas galėtų būti lengviausia išeitis, tačiau jis nepopuliarus dėl kelių priežasčių: „Įmonių restruktūrizavimo įstatymas nepritaikytas gyvenimui ir akivaizdu, kad anksčiau jo niekas neskaitė. Per dešimtmetį išnagrinėtas juokingas skaičius bylų.“
Jis taip pat pabrėžė, kad į šią procedūrą nenoriai žiūri ir patys bankai. "Visą laiką hipotekos kreditorius yra stambiausias kreditorius, jis tame procese privalo dalyvauti ir nuo banko pozicijos labai priklauso, jis leis įmonei restruktūrizuotis ar ne. Teko girdėti, jog bankai yra pritarę, kad keliose įmonėse būtų pertvarkytos skolos, tačiau didesnė bendrovių dalis restruktūrizuojasi, kai jų kreditoriai ne bankai", – sakė P.Docka.
Pavėluoti pokyčiai
Ūkio ministerijos Įmonių teisės ir viešųjų pirkimų politikos departamento direktorė Audronė Railaitė teigė, kad Lietuvoje restruktūrizavimo teisinis reguliavimas iš esmės atitinka ES teisę, o šio proceso trukmė – ketveri metai ir galimybė pratęsti dar vieniems metams – yra optimalus laikotarpis įmonei atnaujinti savo mokumą.
Jos nuomone, restruktūrizacija Lietuvoje nepaplitusi, nes kreditoriai ją vertina kaip rizikingą procesą, be to, šios išeities dažniausiai griebiamasi per vėlai.
„Restruktūrizacija – tai nemokumo byla, teisminis procesas, kai visi kreditoriai turi sutarti dėl bendro skolų pertvarkymo plano ir taikyti nuolaidas. Įmonei įgijus restruktūrizuojamos įmonės statusą, dauguma verslo partnerių ir kredito įstaigų finansinių sunkumų turinčią įmonę vertina kaip rizikingesnę. Antra, restruktūrizavimo bylos dažniausiai keliamos pavėluotai, kai jau kone nebeįmanoma atnaujinti ilgalaikio mokumo“, – dėstė A.Railaitė.
Ėmėsi taisyti įstatymą
Tiesa, Seimui dar praėjusių metų pabaigoje buvo pateiktas naujas Įmonių restruktūrizavimo įstatymo projektas, kuris turėtų patobulinti esamą tvarką. Šį projektą ketinama svarstyti Seimo pavasario sesijoje. Vakar Ekonomikos komitetas rengė pataisų klausymus.
Šiuo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad įmonės restruktūrizavimo procesas galėtų būti pradėtas ne tik finansinių sunkumų jau turinčiai įmonei, bet ir tada, kai yra reali tikimybė, kad įmonė susidurs su sunkumais per artimiausius tris mėnesius. Projekto iniciatoriai viliasi, jog optimizavus įmonių restruktūrizavimo procedūras didesniam skaičiui įmonių atsiras galimybė išvengti bankroto, atsiskaityti su kreditoriais ir išsaugoti darbo vietas.
Siūlys procesą pradėti anksčiau
A.Railaitė taip pat vylėsi, kad nauji minėto įstatymo pakeitimai turėtų leisti finansinių sunkumų turinčioms įmonėms plačiau pasinaudoti restruktūrizavimo teikiamomis galimybėmis.
„Vienas svarbiausių akcentų – kuo anksčiau iškelti restruktūrizavimo bylą. Tai skirta šiam procesui paskatinti, t. y. bylai iškelti tuo metu, kol dar įmonė nėra beviltiškai įsiskolinusi ir yra didesnė tikimybė, kad su kreditorių pagalba bus atnaujintas visiškas įmonės mokumas ir išvengta bankroto“, – pasakojo ji.
Įstatymo projekte taip pat siūloma atsisakyti reikalavimų, kad įmonės restruktūrizavimo planui turi pritarti įmonės kreditoriai, o išvadą dėl jo turi pateikti nepriklausomas ekspertas.
Antra svarbi pakeitimų grupė susijusi su kreditorių reikalavimų tenkinimo eile. Siūloma nustatyti, kad restruktūrizuojant įmonę kreditus (neužtikrintus įkeitimu ar hipoteka) suteikusių kreditorių reikalavimai tenkinami prioriteto tvarka prieš kitus tos pačios eilės kreditorių reikalavimus. Be to, vėliausiai bus tenkinami restruktūrizuojamos įmonės vadovų reikalavimai, nesusiję su darbo santykiais.
Reikia stengtis ir verslui
Pasak teisininkų, palankesnė įmonių skolų pertvarkymo ir mokumo atkūrimo tvarka galėtų sustabdyti per šią krizę išpopuliarėjusį vadinamąjį fenikso sindromą, kai prasiskolinusios įmonės turtas perkeliamas į naują įmonę, o pirmoji paliekama bankrutuoti.
„Jei negali bankrutuoti, negali restruktūrizuotis, tai kas tada lieka? Kelias į nusikalstamus veiksmus? Teisinėje valstybėje taip negali būti ir palankūs įstatymai, teismų sprendimai sustabdytų įmonių su vadinamuoju fenikso sindromu radimąsi. Verslas turi turėti išeitį, jeigu jis jos neturės, tada eis į Baudžiamojo kodekso lankas“, – svarstė P.Docka.
Vis dėlto teisės specialistai pripažino, kad net ir tobula restruktūrizavimo tvarka nepadės toms įmonėms, kurių vadovai paprasčiausiai nenori tęsti savo verslo. Mat didžiausią interesą dėl restruktūrizacijos turi rodyti ne kreditoriai, o įmonės savininkai.
Galimybės investuoti
Finansų ekspertai pabrėžia, kad gerėjančia ekonomine padėtimi ir atsiveriančiomis naujomis finansavimo galimybėmis norinčios pasinaudoti įmonės turėtų kuo greičiau ryžtis pertvarkyti savo skolas.
„Kaip rodo akcijų rinkos atsigavimas, įvykę pirmi akcijų platinimai – pinigų plėtrai yra, tačiau investuotojai pirmiausia rinksis tas įmones, kurių finansinių įsipareigojimų struktūra leis pasinaudoti rinkos atsigavimu ir galimybėmis augti ateityje“, – teigė „Evli“ įmonių finansų vadovas Baltijos šalyse Julijus Grigaliūnas.
Pasak jo, restruktūrizuojant skolą galima pasiekti, kad įmonės gelbėjimo naštą prisiimtų ne tik pati įmonė, bet ir bankai. O sėkmingas skolų restruktūrizavimas leidžia padidinti įmonės vertę ir suteikia galimybę jai toliau plėtoti veiklą. J.Grigaliūno teigimu, veikiančios įmonės vertė dažniausiai būna didesnė nei sustabdžiusios veiklą, todėl paprastai bankai ir kreditoriai linkę ieškoti būdų, kaip išsaugoti veiklos tęstinumą ir ryžtis nurašyti dalį skolos.
Skolų restruktūrizavimas trunka bent šešis mėnesius, jame turi dalyvauti visos suinteresuotos šalys: akcininkai, kreditoriai, įmonės vadovai, darbuotojai, galbūt nauji investuotojai. „Restruktūrizavimas taip pat reikalauja išteklių pasiruošti ir vėliau deryboms, kurios paprastai būna sudėtingos dėl didelio suinteresuotų šalių būrio“, – teigė J.Grigaliūnas.
Restruktūrizacija neišgelbėjo
Bene garsiausiai Lietuvoje nuskambėjo Kauno ketaus liejyklos (KKL) restruktūrizavimo byla. Ji įmonei buvo iškelta dar 2004 m. lapkritį, tačiau prieš mėnesį bendrovei paskelbtas bankrotas.
2007 m. pasikeitę bendrovės savininkai tikėjosi atgaivinti vieną seniausių Kauno įmonių, tačiau tokie planai žlugo. KKL generalinis direktorius Robertas Butkus dienraščiui teigė, kad pasikeitė vieno didžiausių kreditorių – Turto banko – pozicija. Pagal 2004 m. pasirašytą susitarimą KKL skola Turto bankui siekė 4,8 mln. litų. Iš jų 0,8 mln. litų numatyta sumokėti pavedimu, o 4 mln. litų – kapitalizuoti. Taigi KKL skola turėjo virsti akcijomis, o Turto bankas tapti liejyklos bendraturčiu.
„2008 m. liepą Turto bankas pakeitė poziciją ir pareiškė, kad kapitalizacija jiems nebepriimtina“, – pasakojo R.Butkus. Esą Turto bankas įvertino, kad reali KKL akcijų vertė nesiekia nominalios, 1 lito už akciją, vertės, ir pareikalavo skolą padengti pinigais.
Be to, kreditorių įsipareigojimų sumą 1,6 mln. litų išaugino „Sodra“. Ši institucija nesutiko peržiūrėti skolos dengimo sutarties, pagal kurią iš KKL nebūtų reikalaujama sumokėti delspinigių ir palūkanų. Norėdama baigti įmonės restruktūrizavimo procedūrą KKL turėjo padengti papildomą 5,6 mln. litų skolą.
„Keliame rankas, nes tokių skolų padengti negalime. Įmonė pajėgi laikytis įsipareigojimų, kurie numatyti sutartyje, bet ne prisiimti papildomus“, – pernai birželį sakė R.Butkus.
Derybas su kreditoriais įmonė atnaujino 2008 m. vasarą, kai nusprendė anksčiau, negu numatyta sutartyje, užbaigti įmonės restruktūrizaciją. Tokį sprendimą akcininkai priėmė dėl to, kad planavo siekti ES fondų paramos naujoms krosnims pirkti. Žinia, restruktūrizuojamoms ar bankrutuojančioms įmonėms fondų parama neteikiama.
Turto banko Aktyvų valdymo departamento direktorius Romualdas Žemaitaitis tąkart aiškino, kad KKL vadovybė reikalavo kreditorių vykdyti įsipareigojimus nevykdydama savo prisiimtų: „Turto bankas įsipareigojo kapitalizuoti 4 mln. litų skolą tik tuo atveju, jeigu įmonė atkurs mokumą ir pakels įmonės akcijų rinkos vertę iki nominalios jų vertės. Kapitalizuodamas 4 mln. litų skolos Turto bankas nurašytų tris ketvirtadalius įmonės skolos. Šiuo metu KKL akcijų vertė sudaro 25 proc. nominalios vertės, vadinasi, vykdydamas sutartyje numatytus įsipareigojimus Turto bankas valstybei padarytų 3 mln. litų žalos.“
2009 m. birželį bendrovė įvairiems tiekėjams buvo skolinga iki 1 mln. litų, o pagal įmonės restruktūrizavimo planą per praėjusius metus turėjo padengti 3,2 mln. litų skolos.
Restruktūrizavimas ir bankrotai*
Apskritis/Restruktūrizavimo bylų skaičius/Bankroto bylų skaičius
Vilniaus/25/979
Kauno/18/615
Klaipėdos/9/409
*2010 m. kovo 16 d. duomenys
Šaltinis: Įmonių bankroto valdymo departamentas
Alditas Saulius, „Danske“ banko Kreditų restruktūrizavimo departamento direktorius
Pagrindinė priežastis, kodėl bankai ne visuomet linkę pritarti restruktūrizacijai, – jos laikotarpiu įmonėms negalima skaičiuoti palūkanų (netgi tais atvejais, kai įmonė būna pajėgi jas mokėti ir sutinka tai daryti). Kita priežastis – visi kreditoriai pirmiausia rūpinasi, kaip atgauti savo paskolintus pinigus. Skaičiuojama, kokiu keliu einant kreditoriaus nuostoliai bus mažesni, – skelbiant įmonės bankrotą ir parduodant turtą ar leidžiant įmonei persitvarkyti ir grąžinti bent dalį kreditų toliau dirbant. Tad jei pardavus įmonės įkeistą turtą, pajamų pakanka grąžinti visiems kreditams, tuomet bankai renkasi bankroto scenarijų, kuris leidžia susigrąžinti paskolintus pinigus ir, investavus juos kitur, gauti pajamų. Restruktūrizacijos atveju gauti pajamų praktiškai nėra netgi teisinės galimybės. Be to, įmonės dažnai pačios nesupranta restruktūrizavimo esmės arba net piktnaudžiauja jos teikiamomis galimybėmis – sustabdyti visus mokėjimus kreditoriams ir toliau dirbti nuostolingai. Deja, labai dažnai verslininkai net neturi vizijos, kaip įmonę paversti pelninga.
Viena iš labiausiai ne tik bankams, bet apskritai visiems kreditoriams kliūvančių Seime svarstomo įstatymo nuostatų yra tai, kad iš esmės įmonė be kreditorių pritarimo galėtų paskelbti apie savo restruktūrizavimo procesą. Ne paslaptis, kad jau ir dabar yra nemažai piktnaudžiavimo atvejų, kai įmonės, „susikūrusios“ įvairių dirbtinių kreditorių reikalavimų (dažniausiai akcininkams arba su jais susijusiems asmenims), bando išsikelti restruktūrizavimo bylą turėdamos vieną tikslą – atitolinti bankrotą. Taigi kreditoriai patiria dar didesnių nuostolių. Dar labiau palengvinus restruktūrizavimo bylos iškėlimą, šis procesas gali tapti nebekontroliuojamas.
Restruktūrizuotos įmonės:
„Sidabra“ (Joniškio raj.)
„Senoji Baltija“ (Klaipėda)
„Gargždų mida“ (Klaipėdos raj.)
Panevėžio stiklas (Panevėžys)
Lietuvos aklųjų ir silpnaregiųsąjungos Šiaulių įmonė (Šiauliai)
Kai kurios restruktūrizuojamos įmonės:
Vilniaus apskritis
„Ranga-IV“
„Nemenčinės statyba“
„Luidas“
„Urbico“
„Vyroko statybos darbai“
Lietuvos kino studija
„Sostinės būstai“
Kauno apskritis
„Sabonio klubas ir partneriai“
„Būstuva“
„KDS statyba“
„Heraldijos statyba“
Klaipėdos apskritis
„Pamario apdaila“
„Pamario būstas“
„Klaipėdos kranai“
„Gargždų statyba“
