Fizinių asmenų bankroto įstatymo projekte nustatytos taisyklės itin nepalankios bankrutuojančiajam.
Ši procedūra - sudėtinga, labai brangi ir toli gražu ne kiekvienam pasiekiama, rašo „Lietuvos rytas“.Advokatų kontoros „Sorainen“ vyresniojo teisininko Manto Petkevičiaus nuomone, Vyriausybės sukurtame įstatymo projekte įrašyta nemažai dirbtinių kliūčių norintiems bankrutuoti.
„Įstatyme yra daug netobulumų. Jie nenaudingi patiems skolininkams. Pagrindinis trūkumas - bankroto procedūra yra pernelyg sudėtinga. Jos ir sunku laikytis, ir kainuos labai brangiai. Atrodo, užuot subalansavus skolininko ir kreditorių interesus, įstatymo projektu pirmiausia siekiama atbaidyti žmones nuo bankroto“, - taip įvertino įstatymo projektą teisininkas.
Tuo tarpu Vilniaus antstolis Irmantas Gaidelis mano: pagal siūlomą tvarką, bankrutuoti apsimokės tik tiems, kurių skola viršija milijoną litų. Jo skaičiavimais, bankroto išlaidos per penkerius metus gali pasiekti 100 tūkst. litų. Tiek kainuotų atlygis jį prižiūrinčiam bankroto administratoriui, buhalteriui. I.Gaidelio nuomone, eilinis bankrutuojantis pilietis gali nebeturėti pinigų penkeriems metams pasamdyti bankroto administratorių. Į Seimą atkeliaujančiame įstatyme įrašyta, kad bankroto administratoriaus atlygiui gali tekti ne daugiau kaip 15 proc. už parduodamą užstatytą turtą gautų pinigų. To pareikalavo bankai.
Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas sutinka: pagal siūlomą tvarką bankrutuojančių bus nedaug, pirmiausia – turtingesni žmonės. „Nemanau, kad bankrutuoti bus populiaru, nebent įstatymo projektas Seime labai pasikeistų", – sakė jis.
