„Vartotojas pastatytas į tokią padėtį, kad jis negali apsieiti be bankų. Šita problema labai įdomiai buvo įvardinta vieno mano draugo. Sako, visuomenė išsiaugino sau vėžį, tai yra bankus, ir dabar nežino, ką su juo daryti. Už kiekvieną tavo atliktą veiksmą – gauni algą per banką, moki kortele už prekes per banką, grynuosius išsiimi per banką – moki dalį savo pinigų“, - Žinių radijo laidoje „Nuomonių studija“ sakė R. Paukštė. Jis pateikė pavyzdį:
„Jeigu iš kredito kortelės kažkada prieš kelionę nusiėmiau 2000 litų, 30 litų mano pinigų atiteko bankui už tą operaciją.“
Pasak jo, apie šią bankų vienvaldystę turi pagalvoti visa Europa, kuri po truputį ir ima juos griežčiau reguliuoti ir prižiūrėti.
Ką gi daryti gyventojams, laikantiems indėlius bankuose, kurie nebenori mokėti palūkanų? „Čia neateisi, nenusilenksi ir nepaprašysi. Jei bankas, privati institucija, nenori mokėti mums palūkanų, reikia eiti į Vyriausybės taupymo lakštų paskirstymo vietas ir pirkti Vyriausybės vertybinius popierius. Šiuo metu tai nėra didelės palūkanos, bet vis tiek 1 proc. mažiausiai. Tai yra šiokie tokie pinigai, ir didžiulė garantija, didelis patikimumas, nuo šių sumų nereikia mokėti mokesčių ir moralinis pasitenkinimas – tu prisidedi prie valstybės gerovės“, - Žinių radijui sakė R. Paukštė. Parengė Ieva Kazlauskaitė
