Šalies ekonomikai stiebiantis aukštyn, ekspertai prognozuoja nekilnojamojo turto (NT) rinkos atsigavimą. Tikras jis ar tariamas, juk per krizę už paskolas iš gyventojų bankų perimti būstai, rinkos burbului išsipūtus, pastariesiems būtų puikus uždarbio šaltinis?
Prieš keletą metų buvo susiklosčiusi tokia situacija – gyventojai lyg saldainius iš parduotuvių lentynų graibstė paskolas iš bankų, bet užklupus sunkmečiui, ne vienam teko pasigailėti tokio lengvabūdiškumo. Stipriai suveržusi paskolų kilpa privertė atidėti mokėjimus ar netgi išsižadėti už banko paskolą įkeisto turto.
Šalies bankams paskelbus šių metų makroekonomikos apžvalgas, prognozuojamas bendrojo vidaus produkto (BVP) bei vidaus vartojimo augimas, tačiau spėjama, kad atlyginimų augimą suvalgys kylanti infliacija. Tuo pačiu, remdamiesi ekonomikos atsigavimu, NT ekspertai prognozuoja ir būstų brangimą. Tačiau, jeigu atlyginimai šiemet dar nekils tiek, kad paprasti gyventojai tai pajustų, ar iš tiesų tikėtina, kad jie domėsis NT įsigijimu?
Pinigus „juodai dienai“ skirs vartojimui
SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė teigė, kad NT rinka yra labai segmentuota, todėl kalbėti apie visos jos atsigavimą – anksti.
„Vilnius, ko gero, visą laiką buvo viena rinka, tuo tarpu visuose kituose miestuose buvo visai kita padėtis. Tai matėme ir 2010-aisiais, kai Vilniuje būstų kainos jau buvo praktiškai stabilios, kai kur netgi padidėjo, tuo metu visi kiti didieji miestai, tarp jų ir mažesni miesteliai, patyrė kainų mažėjimą“, - aiškino analitikė.
Jos teigimu, mažesniuose miesteliuose gyvenančių žmonių pajamos mažesnės nei vilniečių, todėl jiems šildymo kainos, visi komunaliniai mokesčiai, net ir infliacijos kilimas skaudžiau atsiliepia. Visi šie veiksniai turi įtakos ir būstų rinkos atsigavimui.
„Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir kituose mažesniuose miestuose būstų kainos 2010 metais mažėjo, ir veikiausiai jų kainų dugnas bus pasiektas tiktai šiemet, ar netgi kitų metų pradžioje“, - prognozavo V. Tauraitė. Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad, nors būstų rinkos atsigavimas skirtinguose miestuose vystosi nevienodai, NT kainų kilimą gali sąlygoti nebemažėjantys atlyginimai ir gyventojų lūkesčių pokyčiai.
„Yra tokių sektorių, kaip vaistų pramonė, ar kompiuterinių elementų gamyba, kur atlyginimai didėja ganėtinai sparčiai ir kurie apskritai nemažėjo krizės metu. 2008-2009 metais matėme kiek įmanoma didesnį gyventojų pinigų atsidėjimą juodai dienai, taupymą, šiemet situacija keičiasi, gyventojų lūkesčiai gerėja, o tai reiškia, kad taupymas nebebus toks aktyvus ir daugiau lėšų bus išleidžiama būtent vartojimui arba netgi nekilnojamojo turto įsigijimui“, - teigė SEB banko vyriausioji analitikė.
Bankai NT turto nekaupia
„Danske“ banko Verslo plėtros tarnybos direktorius Norbertas Žioba tikino, kad šiuo metu bankas parduoda apie 3,3 mln. litų vertės turto, perimto iš fizinių asmenų, kurie susidūrė su finansinėmis problemomis gražinant pasiimtą paskolą.
Klausiamas, ar NT kainos šiemet kaip ir prognozuoja ekspertai, kils, jis teigė, kad kilimo galima iš tiesų tikėtis, tačiau nežymaus. Pašnekovas tikino, kad bankas nesilaiko politikos įkeistą NT turtą kaupti tam, kad ateityje kylant kainoms, būtų galima jį parduoti pelningiau.
„Atsižvelgiant į faktą, kad pastaraisiais metais NT kainos krito dešimtimis procentų, keleto procentų augimas situacijos su perimtu turtu nelabai keičia. Bankinis verslas nesusijęs su nekilnojamojo turto vadyba, todėl „Danske“ bankas nekaupia perimto nekilnojamojo turto, viliantis, kad ateityje jis pabrangs“, - banko poziciją aiškino N. Žioba.
„Danske“ banko Verslo plėtros tarnybos direktorius kartu pripažino, kad teorinė galimybė kilti naujam NT kainų burbului visada egzistuoja, tačiau norint to išvengti, tiek visuomenei, tiek ir bankų sektoriui, būtina atsakingai žiūrėti į ateities viltis ir tikimybes.
Už lojalumą – geresnės paskolos sąlygos
„Swedbank“ skolinimo gyventojams skyriaus vadovė Aida Budreikienė taip pat prognozavo nuosaikų būsto kainų augimą. Jos nuomone, būstai gali brangti iki 5 proc.
„Swedbank duomenimis, 2010 metais bankas suformavo 312,7 mln. atidėjinių, tai yra, 83 proc. mažiau nei 2009 metais. 2010 metų gruodžio 31 d. paskolų turinčių nuostolių požymių suma sudarė 2509 mln. litų ir buvo 78 mln. litų mažesnė lyginant su 2009 metais.
„Mūsų stebėjimų rezultatai rodo, kad pirkėjų nuotaikos šiek tiek optimistiškesnės, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2010–aisiais. Tai galima paaiškinti Lietuvos ekonomikos augimu ir stabilesne makroekonomine situacija šalyje“, - teigė „Swedbank“ atstovė.
Kaip pastebi A. Budreikienė, nors ekonomika po truputį stiebiasi aukštyn, bankas toliau laikosi konservatyvios skolinimo politikos ir atidžiai vertina klientų galimybes vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Anot jos, vertinamos ne tik kliento pajamos, bet ir mokumas nefinansinėse institucijose, pavyzdžiui, telekomunikacijų bendrovėse. Taip pat skiriamas nemažas dėmesys kliento finansinių srautų valdymui, stebima, ar klientas gautas reguliarias lėšas išleidžia iš karto ar išlaidas planuoja.
„Vertindami ilgalaikį bendradarbiavimą su klientais, žemiausią maržos dydį galime pasiūlyti klientams, kurie turi gerą skolinimosi istoriją, naudojasi įvairiais banko produktais bei yra lojalūs bankui“, - tikino „Swedbank“ skolinimo gyventoms skyriaus vadovė.
Šiais metais „Swedbank“ prognozuoja, kad rinkoje naujai suteikiamų būsto paskolų apimtys augs, tačiau labai spartaus ir greito rinkos atsigavimo tikėtis verta tik vėlesniu laikotarpiu.
Nusavina įkeistą turtą tik kraštutiniu atveju
SEB banko Specialaus kreditų administravimo departamento direktoriaus Ugniaus Viparto teigimu, areštuotas klientų turtas sudaro tik labai nedidelę SEB banko kredituoto turto dalį.
„Mūsų bankas nėra suinteresuotas perimti klientų nekilnojamojo turto. Šiuo metu turime 2 objektus, kurie buvo perimti banko nuosavybėn dar prieš sunkmetį“, - teigė U. Vipartas. Anot banko atstovo, turto perėmimas yra kraštutinė priemonė, kuri taikoma tik tuomet, kai nepavyksta su klientu rasti bendro sprendimo.
Pavyzdžiui, jeigu tai vienintelis kliento šeimos būstas ir klientas bendradarbiauja su banku, kartu ieško išeičių, bankas nesiima jokių veiksmų siekiant išieškoti paskolintas lėšas.
„Neturime nei vieno atvejo, kai žmogus būtų kreipęsis į banką, ieškojęs sprendimo, o bankas būtų vis tiek išieškojęs jo pagrindinį šeimos būstą“, - tikino SEB banko Specialaus kreditų administravimo departamento direktoriaus. Jis taip pat teigė, kad už paskolą įkeistas kliento turtas gali būti areštuotas tik tuo atveju, jeigu klientas ignoruoja banką, neatsako į raginimus ieškoti išeičių, pavyzdžiui, išvažiuoja į užsienį ir piktybiškai vengia ieškoti sprendimo.
Paklaustas, kokia politika bankas vadovaujasi, perimdamas įkeistą turtą, U. Vipartas teigė, kad perimtą turtą bankas siekia realizuoti, t. y. parduoti rinkoje, tačiau tokių atvejų yra vienetai.
„Dažniausia, jei nerandamas bendras sprendimas dėl finansinių įsipareigojimų vykdymo, patys klientai ieško turto pirkėjų. Dabar banko nuosavybėn perimtų dviejų objektų (garažo ir privataus namo) dėl menkos paklausos rinkoje kol kas nepavyko realizuoti“, - aiškino banko atstovas.
Anot jo, pastebima, kad gyventojai, gerėjant šalies ekonomikai ir lūkesčiams dėl ateities, vėl domisi būsto paskolomis. Didžioji dalis jų - stabilias pajamas turintys gyventojai, gyvenantys didžiuosiuose miestuose, kurie dairosi pagrindinio šeimos būsto, t. y. būsto, kuriame patys ar su šeima gyventų. Šiuo metu vidutinė būstui įsigyti suteikiama paskola siekia apie 150-160 tūkst. litų.
SEB banko analitikų prognozėmis, būsto paskolų rinka šiais metais turėtų augti apie 10 procentų. Šiam augimui įtakos turės pamažu atsigausiančios gyventojų galimybės ir noras investuoti į būstą, t. y. stabilesnė namų ūkių finansinė padėtis bei geresni lūkesčiai dėl ateities. Augantį suteikiamų būsto paskolų skaičių lems ir nekilnojamojo turto kainos, kurios kai kuriose rinkose, pirmiausia Vilniuje, jau pasiekė savo dugną.
