Komerciniai bankai 2005-aisiais dar nepasitikėjo ūkininkais.
Tačiau per kelerius metus žemės ūkio subjektams suteiktų paskolų dydis išaugo nuo 0,5 mlrd. iki 1,366 mlrd. litų ir dar linkęs augti.
Pasak Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidento Jeronimo Kraujelio, jeigu Lietuva norės pasiimti visus ES pinigus, skirtus žemės ūkiui, 2013-ųjų papildomai reikės pasiskolinti apie 3,5 mlrd. litų, rašo „Valstiečių laikraštis”.
Vienas iš lyderių šalyje finansuojant žemdirbius yra „DnB Nord” bankas, kuris 2007 metų pabaigoje ūkininkams ir žemės ūkio įmonėms buvo suteikęs beveik apie 470 mln. litų paskolų- apie penktadalį visų paskolų, suteiktų smulkiajam ir vidutiniam verslui.
„Artimiausiu metu ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms pasiūlysime naujas galimybes. Išspręsime užstato problemą, todėl paskolą bus galima gauti daug greičiau”, - žada T.Vereckis.
Vienas iš bankininkystės lyderių šalyje “Hansabankas” iš esmės pakeitė požiūrį į žemės ūkį -pagal išduotų paskolų augimą šis bankas yra absoliutus lyderis. 2006-ųjų pabaigoje jis žemės ūkio sektoriui buvo suteikęs 70 mln. litų paskolų, o 2007-ųjų pabaigoje iškopė į antrąją vietą - jau 251,6 mln. litų. Pasak „Hansabanko” Verslo plėtros departamento direktoriaus Ramūno Klyvio, ne mažesnis augimas planuojamas ir šįmet.
Palankias sąlygas skolintis žemdirbiams pasiūlė didelių pretenzijų Lietuvoje neturintis „Parex” bankas, kuris 2006-aisiais žemdirbiams paskolino tik 2,2 mln. litų, o po metų - jau 37,1 mln. litų. Tai - didžiausias augimas šalies rinkoje.
„Parex” banko Verslo klientų departamento direktoriaus pavaduotojas Renaldas Domeika priminė, kad 2007 metų kovo mėnesį bankas rinkai pristatė žemdirbiams skirtą „Agroprogramą”.
