Vargu ar šiandien atsiras žmogus, nė karto negirdėjęs apie planšetinius kompiuterius, kuriuos mes vadinsime paprasčiausiai planšetėmis. Prieš kelis metus „Apple“ išleidus pirmąjį tokio tipo kompiuterį, netrukus tarsi iš gausybės rago pasipylė kitų gamintojų modeliai, pretenduojantys į „iPad“ šlovę.
Mūsų rankose atsidūrė trys dailūs ir neįnoringi „Samsung Galaxy Tab“ planšetiniai kompiuteriai. Gamintojas prieš šio įrenginio pavadinimo priklausomai nuo ekrano dydžio pridėjo skaičius: „7.0 Plus“, „7.7“ ir „8.9“. Nors pavadinimai ir dydis skiriasi, daugiau ryškesnių skirtumų tarp jų tikrai nesurasite.
Techniniai duomenys
Visus tris planšetinius kompiuterius gamintojas aprūpino 1 GB sparčiosios atminties (RAM), kurios užteks ne tik įvairiems lengvesniems ir sudėtingesniems žaidimams, bet ir kelių veiksmų vienu metu vykdymui.
Vertindami visų trijų planšetinių kompiuterių procesorių pajėgumus tikrai nustebome. Į 7.0 Plus“ planšetę „Samsung“ įdėjo 1,2 GHz dviejų branduolių procesorių, „7.7“ atiteko 1,4 GHz dviejų branduolių procesorių, o didžiausią ekraną turintis „8.9“ planšetinis kompiuteris turėjo dviejų branduolių 1 GHz spartos procesorių.
Visi trys planšetiniai kompiuteriai, kuriuos čiupinėjome savomis rankomis, turėjo 16 GB vidinės atminties, tačiau tiek „7.0 Plus“, tiek „7.7“ dar papildomai palaiko iki 32 GB išorinės atminties, tuo tarpu „8.9“ galima nusipirkti ir turintį gerokai daugiau atminties.
Visi trys įrenginiai turi 3 mln. taškų galines kameras ir 2 mln. taškų priekines kameras, kurias puikiausiai išnaudosite naudodamiesi vaizdo skambučiais.
Mažesnės planšetės veikia su „Android Honeycomb 3.2“ operacine sistema, o „8.9“ įdiegta per plauką senesnė versija – „Android Honeycomb 3.1“.
Didelis telefonas?
Kadangi tiek „7.7“, tiek „7.0 Plus“ leido naudotis SIM kortele ir planšetinį kompiuterį naudoti kaip telefoną, teko išbandyti ir šią funkciją. Nepaisant to, kad dedant tokio dydžio „telefoną“ prie ausies jautiesi gana kvailai viešoje vietoje, minusų yra ir kitokių. Pavyzdžiui, skambinantįjį atsiliepęs girdi taip prastai, kad norint susikalbėt reikia šaukti. Gelbėja tik įjungtas garsiakalbis, tačiau vargu ar viešoje vietoje jausitės labai laimingi viešindami savo visas paslaptis.
Galbūt dėl šių nesklandumų vėliau išleistas „8.9“ galimybės skambinti nebeturi – planšetinis kompiuteris virto tikru kompiuteriu. Tiesa, SIM kortelę naudoti galima – 3G ryšį būtent ja ir „gaudysite“.
„Samsung Galaxy Tab“ planšetiniai kompiuteriai. D. Sergijenko (ekonomika.lt) nuotr. (nuotr. Balsas.lt)
Kalbant apie SIM korteles, šios ir jų 3G ryšiai taip pat turi šiokį tokį minusą, truputį erzinantį užmaršius vartotojus. Naudodami planšetinį kompiuterį ir SIM kortelę, jo bateriją, kad ir kokia talpi ši būtų („7.0 Plus“ turi 4000 mAh, „7.7“ – 5100 mAh, o „8.9“ – 6100 mAh) priversite išsekti labai greitai. Užtat ištraukę SIM iš įrenginio maloniai nustebsite, kaip ilgai kompiuterio nereikės krauti.
Darbas su planšete
Dėl kažkokios priežasties planšetiniai kompiuteriai dažniausiai asocijuojasi su filmų žiūrėjimu, bendravimu internete, nuolatiniu buvimu socialiniuose tinkluose bei galimybe visada būti pasiekiamais tiek „online“, tiek elektroniniu paštu. Taip, su šiais įrenginiais galite ir tai, tačiau mus domino, ar įmanoma rengti dokumentus bei normaliai dirbti.
Su kiekvienu pamėginome rašyti tekstą, atrašyti el. laiškus, rengti dokumentus. Dideliam mūsų džiaugsmui – visa tai įmanoma ir tik įgūdžių bei laiko klausimas, kada rašymas „nematoma“ klaviatūra taps spartus. Tiesa, prie šiokio tokio vėlavimo teks priprasti, tačiau vargu ar tai pradžioje trukdys – vis tiek turėsite atidžiai žiūrėti, ką ir kaip spaudžiate. Labiausiai erzins tai, kad norėdami rašyti lietuvišką tekstą sugaišite itin daug laiko, mat lietuviškas raides gausite tik paspaudę ir laikydami atitinkamos raidės lotyniškąjį mygtuką. Vis dėlto, jei turėsite skubiai kažką parašyti, tai smarkiai netrukdys.
Reikėtų pagirti ir itin sparčiai veikiantį bevielį internetą – naršydami vėlavimų tikrai nejusite. Na, nebent jūsų biure ar namuose bevielis ryšys itin prastas ir lėtas.
Riešo skausmas
Ar teko girdėti apie tai, kad gydytojams vis daugiau darbo atsiranda su žmonėmis, kenčiančiais nuo riešo skausmų? Išsiaiškinta, kad būtent planšetiniai kompiuteriai ir sukelia šią bėdą: itin dažnai naudodamiesi, ilgą laiką laikydami planšetinius kompiuterius viena ranka, su šia bėda susidurs net patys stipriausi. Dėl šios priežasties itin svarbus planšetinio kompiuterio dydis bei svoris.
Akivaizdu, kad šioje vietoje „8.9“ planšetė gerokai pralaimi. Nepaisant to, kad jos ekranas tikrai įspūdingo dydžio, viena ranka laikyti ją nepatogu ir per sunku. Daug malonesni delnui ir riešui yra „7.7“ bei „7.0 Plus“. Tiesa, juos patogu laikyti stačius – horizontaliai nepatogūs visi trys.
Lengviausias, beje, iš visų trijų yra vidutinio dydžio įrenginys – „7.7“ sveria vos 338 gramus (7,89 mm storio), „7.0 Plus“ taip pat nedaug skiriasi – 345 g (9,96 mm storio). Nieko nenustebinsime pastebėję, kad „8.9“ gerokai sunkesnis – 465 g, tačiau palyginus su kitų įrenginių storiu, šis įrenginys užima antrąją vietą su 8,6 mm storiu.
Kas geriau rodo
Kadangi turėjome tris planšetinius kompiuterius iš karto, tapo smalsu pasižiūrėti, kaip skiriasi tas pats vaizdas juose. Vienareikšmiškai galime pastebėti, kad ne veltui „Samsung“ atstovai „7.7“ pavadino „vaizdinių rojumi kelyje“. Įdiegęs „Super AMOLED Plus“ ekraną „Samsung“ turinčiam būtent šį modelį leido džiaugtis nuostabia vaizdo kokybe, spalvų ryškumu ir gyliu. Deja, greta padėti „7.0 Plus“ ir „8.9“ atrodė gerokai prasčiau ir blankiau.
Teko pastebėti tai, kad geriausiai su didesnės raiškos vaizdine medžiaga susitvarkė vidutinio dydžio planšetinis kompiuteris, turintis sparčiausią procesorių. Ir, deja, nuvylė „8.9“. Galbūt filmų žiūrėjimui jis ir patogus, tačiau didesnės raiškos vaizdo medžiaga šiam kompiuteriui tikras vargas. Net ir žinant, kad šis turi „Tegra 2“ vaizdo grafikos procesorių, atlikus „PassMark Performance Test“ testą, kuris parodo, kaip mobilusis įrenginys susidoroja su vaizdu, kaip greitai dirba procesorius ir pan. dalykus, paaiškėjo, kad su tam tikrais 3D vaizdais „8.9“ nesusidoroja. Užmeskite akį į nufilmuotą testą ir suprasite, apie ką kalbame.
Tai ką gi verta rinktis?
Naršant internete bei žvalgantis parduotuvėse didelio kainų skirtumo tarp visų šių trijų modelių nerasite. Pigiausias („7.0 Plus“) nuo brangiausio („8.9“) skiriasi vos 200–300 litų. Taigi, kaina lemiamo vaidmens pasirinkime tikrai neturi.
Daugiausia dėmesio mes skyrėme jau aukščiau minėtam testui, kuris parodė, ko vertas mobilusis įrenginys. Įvertindami tiek vaizdo rodymo kokybę, tiek patogumą rankoje, tiek spartą bei patogumą rašant tekstus, bendraujant vaizdo telefonija ir socialiniuose tinkluose, naršant internete bei skaitant elektroninius laiškus, didžiausius laurus atidavėme „Samsung Galaxy Tab 7.7“.
