Rugpjūčio 20 dieną Europolas pristatė savo 2012 metų ataskaitą, kurios tikslas – supažindinti su pastarųjų metų Europolo veikla ir naujausiais pokyčiais agentūroje. Kadangi nacionaliniai parlamentai kartu su Europos Parlamentu atlieka Europolo veiklos priežiūrą, Europolo ataskaita bus svarstoma ir Lietuvos Respublikos Seime.
Gaujų nemažėja
Leidinyje apžvelgiama agentūros misija, vizija ir prioritetai. Taip pat pristatoma, kaip veikia agentūra, koks svarbus Europolo nacionalinių padalinių vaidmuo, kaip atliekama nusikaltimų analizė bei kaip Europolo ekspertų platformoje keičiamasi žiniomis ir gerąja praktika. Ataskaitoje informuojama, kaip veikia Europolo informacinės sistemos ir jų 2012 metų statistika, kuri atspindi informacijos keitimosi mastus, o taip pat pranešama ir apie šių metų pradžioje Europole pradėjusį veikti Kibernetinio nusikalstamumo centrą, kurio tikslas kovoti su įvairiomis nusikalstamumo formomis elektroninėje erdvėje.
Nors ekonominė krizė apribojo teisėsaugos institucijų išteklius visoje Europos Sąjungoje (ES), ji tikrai neturėjo įtakos sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo mažėjimui. Europolo duomenimis, šiuo metu ES yra maždaug 3600 organizuoto nusikalstamumo grupuočių, kurių veikla turi tarptautinį pobūdį. Dėl šios priežasties tarptautinis bendradarbiavimas, kovojant su nusikaltimais, įgyja vis didesnę svarbą.
Išnaudojo tautiečius
Tarp ataskaitoje pristatomų sėkmingų tarptautinių operacijų minimos ir dvi, kuriose dalyvavo Lietuvos teisėsaugos pareigūnai. Operacijoje CAMBIO, kurioje Lietuva dalyvavo kartu su Ispanija, buvo išaiškinta ir sulaikyta lietuvių organizuota nusikalstama grupuotė, vykdžiusi vagystes iš būstų ir išnaudojusi atvykusius uždarbiauti į Ispaniją Lietuvos piliečius.
Daugiau nei prieš metus Ispanijos policija Valensijos provincijoje sulaikė 10 lietuvių, kurie išnaudodavo tautiečius ir kitus imigrantus, taip pat apvaginėjo namus. Europolo ataskaitoje paskelbta, kad sulaikytieji – Bulotinių gaujos nariai. Tuoj po sulaikymo „Akistata“ kreipėsi į pareigūnus Lietuvoje, tačiau mums buvo atsakyta, kad sulaikyti nusikaltėliai – visai ne Bulotiniai, o tiesiog nusikaltėliai iš Lietuvos. Dabar paaiškėjo, kad vis tik buvo sučiupti Bulotiniai.
Ispanų teisėsaugininkai išsiaiškino, jog šie įtariamieji organizuodavo vargingai gyvenančių lietuvių keliones į saulėtąją Ispaniją, žadėdavo parūpinti darbus ir gyvenamąsias vietas. Atvykusieji turėjo lenkti nugaras apelsinų plantacijose, gyventi susigrūdę po 10 žmonių vos keleto kvadratinių metrų kambarėliuose, o gaudavo mažiau negu pusę savo pelnyto uždarbio. Likusią dalį pasisavindavo grupuotės nariai.
Iš daugiau kaip 40 įdarbintų lietuvių, kuriems buvo mokamas 200 eurų per mėnesį nesiekiantis atlyginimas, tautiečiai nusikaltėliai reikalaudavo mokėti ne tik už nuvežimą iki darbo, bet ir už įrankius. Jei kuris iš išnaudojamųjų sugalvodavo skųstis, jam būdavo pagrasinama susidoroti ne tik su juo pačiu, bet ir su Lietuvoje likusiais artimaisiais.
Negana to, tos gaujos nariai pelnydavosi ir iš plantacijose įdarbintų lietuvių draudimo – kai kurie buvo tyčia sužaloti (pavyzdžiui, kojos sulaužytos plaktuku), o tada – imituota avarija, neva per kurią nelaimėlis ir susižalojęs. Žinoma, išmokėtą draudimą pasiimdavo ne nukentėjusysis, o gauja.
Pinigai – partijai
Laisvu nuo tautiečių išnaudojimo metu šios gaujos nariai vogdavo iš gyvenamųjų namų. Ispanijos teisėsaugos duomenimis, gauja apvogė bent 18 namų. Per kratą įtariamųjų nuomojamame bute, netoli Gandijos miesto, rasta dalis vogtų ir nespėtų realizuoti gėrybių: 20 juvelyrinių dirbinių, 6 televizoriai, 5 nešiojamieji kompiuteriai, įvairių įrankių, indų. Iš šių nusikaltėlių taip pat buvo atimti 5 šaunamieji ginklai. Ši lietuvių gauja veikė ne tik Valensijos, bet ir Mursijos, Almerijos ir Malagos provincijose.
Anot Ispanijos pareigūnų, kai kurie sulaikytieji policijos akiratyje atsidūria jau ne pirmą kartą, yra teisti. Dalį iš nusikalstamos veiklos įgytų lėšų jie ketinę skirti naujai politinei išeivių partijai, kuri turėjo dalyvauti rinkimuose į Seimą.
Ispanijos spaudoje taip pat skelbta, jog šios gaujos vadeiva šiaulietis Vaclovas Vaikevičius artimai bendravo su kitu gerai žinomu šešėlinio pasaulio atstovu – Remigijumi Toločka, kuris užpernai Valensijoje mirė nuo širdies infarkto.
Jonavoje gimęs ir savo kriminalinę karjerą Kaune pradėjęs R. Toločka priklausė Gyvatinių gaujai, kuri vertėsi automobilių vagystėmis. 2006 metais R. Toločka už milijoninę ekstazio kontrabandą buvo nuteistas kalėti 3 metus, bet praleidęs kalėjime vos porą mėnesių buvo išleistas į laisvę, nes jam neva reikėję rūpintis pasiligojusia sutuoktine ir trimis vaikais. Vos atgavęs laisvę R. Toločka išvyko į Valensiją.
Plovė milijonus
Kitos operacijos (Europolas ją vadina Jojo Gotma) metu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) Vilniuje sulaikė du italus, kurie iš vienos Lietuvos įmonės sąskaitos norėjo paimti milžinišką pinigų sumą. Pinigai, atseit, buvo skirti aliuminiui iš Bulgarijos pirkti. Padarius kratas, pagal rastus dokumentus nustatyta, kad vyksta mokesčių slėpimas ir pinigų plovimas, o ne prekyba metalais.
Italai Lietuvoje buvo įregistravę dvi bendroves, kurios buvo nurodžiusios, kad prekiauja metalais, tačiau realiai šios veiklos nevykdė, o grynino dideles pinigų sumas. Manoma, kad dėl sukčiautojų veiksmų Lietuvos biudžetas galėjo patirti 300 000 litų žalą.
Italams apribota teisė į daugiau kaip 400 000 eurų (apie 1 mln. 400 000 litų) vertės nuosavybę.
Tyrimo metu paaiškėjo, jog Italijos piliečio vadovaujama organizuota nusikalstama grupė taip pat veikė per įmones, registruotas Italijoje, Bulgarijoje, Nyderlanduose, Slovėnijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Pinigai buvo plaunami per vadinamąją karuselinio sukčiavimo schemą, kurios bendra sandorių įvairiose Europos šalyse vertė siekia 150 milijonų eurų (beveik 520 mln. litų). Karuseliniu vadinamas sukčiavimas, kai vienose šalyse vieni PVM mokėtojai nesumoka mokesčio, o kitose šalyse apgaulingai suformuota mokesčio permoka yra bandoma susigrąžinti iš valstybių biudžetų.
Operacijos Vilniuje metu paimtas labai didelis kiekis dokumentų. Jie rasti italų Užupyje nuomotame bute. Didžioji dalis rastų dokumentų buvo atgabenti iš Bulgarijos.
Anot FNTT vadovo Kęstučio Jucevičiaus, dokumentai buvo ruošiami naikinimui, tačiau juos pavyko išsaugoti.
„Dokumentai buvo sudėti į plastmasinę dėžę, užpilti vandeniu ir prispausti akmenimis – panašiai kaip agurkai marinuojami”, – spaudos konferencijoje sakė FNTT vadovas.
Šį ikiteisminį tyrimą, kurio medžiaga sudaro 52 tomus, atliko FNTT, bendradarbiaudama su Europolu. Šios organizacijos duomenimis, PVM sukčiavimas priskiriamas prie pavojingiausių nusikalstamų veikų, darančių didžiausią žalą Europos Sąjungos valstybių biudžetams.
Narkotikų kontrabanda
Šių metų ataskaitoje grupuotės, veikiančios mūsų šalyje, atskirai neminamos, tik rašoma kad Europolas vertino mobilių organizuotų grupuočių grėsmes Lietuvoje. Ankstesniais metais buvo nuolat pažymima, kad Lietuva, Latvija, Estija ir Kaliningrado sritis Europolo požiūriu yra viena iš penkių stambiausių organizuoto nusikalstamumo centrų Europoje, per kurį pervežami narkotikai, klesti cigarečių kontrabanda.
Europolas skelbė, kad šiame regione itin intensyviai vyksta prekyba kokainu, nors vietinėje rinkoje šis narkotikas ir neturi itin didelės paklausos – daugiausia jis yra skirtas Rusijos prekeiviams ir kvaišalų vartotojams. Tačiau prognozuojama, kad artimu metu kokainas plis Baltijos šalyse, ir tai gali sąlygoti šio narkotiko kainų kritimą ir jo vartojimo išaugimą.
Lietuvos nusikaltėliai išskiriami kaip tarpininkai gabenant narkotikus iš Lotynų Amerikos per Vakarų Afriką ir Europos pietus, o taip pat – vaidina svarbią rolę prekyboje sintetiniais narkotikais Rusijoje, Skandinavijoje ir Baltijos šalyse.
Šių metų pradžioje Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (toliau – ENNSC) ir Europolas bendromis pastangomis parengė pirmą strateginę visos neteisėtos narkotikų rinkos Europoje analizę.
„Šioje laiku parengtoje ataskaitoje atskleidžiama, kad šiuolaikinei Europos narkotikų rinkai vis būdingesnis veiksmų koordinavimas ir, kad ji yra viena sudėtingiausių ir sparčiausiai plintančių mūsų laikų nusikalstamumo apraiškų. Dabartinės organizuotos nusikalstamos grupuotės linkusios vienu metu platinti daugelį narkotinių medžiagų ir vienyti jėgas. Neteisėta prekyba narkotikais – tiek dėl pasirinktų gabenimo kelių sudėtingumo, tiek dėl platinamų narkotikų rūšių – tampa vis įvairesnė. Įvertinus visa tai, būtina stiprinti ES masto bendradarbiavimą. Nacionalinės priemonės, kad ir kokios veiksmingos jos būtų, paprasčiausiai yra nepakankamos. Šioje ataskaitoje pateikta analizė yra ypatinga dėl to, kad ENNSC įžvalgos, padarytos stebint šį su narkotikais susijusį reiškinį, derinamos su Europolo požiūriu į organizuoto nusikalstamumo tendencijas praktikoje“, – sakė išvadas pristačiusi už ES vidaus reikalus atsakinga Komisijos narė Sesilija Malmstrom.
Jai pritarė ir Europolo direktorius Robas Veinraitas: „Neteisėta tarptautinė prekyba narkotikais tebėra pagrindinė daugumos organizuotų nusikalstamų grupuočių veikla. Jos prisitaiko ir taip susikuria naujų galimybių vykdyti nusikaltimus, kaitalioja neteisėto gabenimo būdus ir kelius, kad išvengtų teisėsaugos atsako; be to, pastebėjome, kad vis dažniau tam naudojami teisėti komercinio vežimo būdai, naudojantis konteineriais, orlaiviais, kurjeriais ir pašto tarnybomis. Šitaip narkotikai gabenami per daugybę tranzito vietų ir juos sunkiau aptikti. Nusikalstamą veiklą gerokai palengvina ir internetas – paprastai per jį narkotikai reklamuojami ir parduodami.“
Tik faktai
Europolas (angl. European Police Office, Europol) – Europos Sąjungos kriminalinės žvalgybos agentūra. Europolo įkūrimas įtvirtintas 1992 m. vasario 7 d. Europos Sąjungos (Mastrichto) sutartyje.
***
Europolas, kurio būstinė įsikūrusi Hagoje (Olandija), tam tikrą veiklą pradėjo vykdyti 1994 m. sausio 3 d. kaip Europolo narkotikų padalinys (ENP), kovojantis su narkotikais. Vėliau veikla pasipildė kova su kitomis nusikalstamumo rūšimis. Europolo konvencija buvo ratifikuota visų valstybių narių ir įsigaliojo 1998 m. spalio 1 d.
***
Europolo tikslas – gerinti kompetentingų institucijų veiklą, veiksmingumą, bendradarbiavimą užkertant kelią pavojingoms tarptautinių nusikaltimų formoms bei kovojant su jomis. Iš pradžių šis tikslas apėmė nelegalią prekybą narkotikais, branduolinėmis ir radioaktyviosiomis medžiagomis, nelegalų gabenimą, prekybą žmonėmis bei su automobiliais susijusius nusikaltimus.
***
Šiandieninis Europolas tai teisėsaugos agentūra, atsakinga už kriminalinės žvalgybos duomenų mainus ir analizę. Jo užduotis – didinti ES teisėsaugos institucijų veiklos veiksmingumą ir gerinti jų bendradarbiavimą užkertant kelią sunkiam tarptautiniam nusikalstamumui ir terorizmui bei su jais kovojant ir tokiu būdu siekti saugesnės Europos visiems ES piliečiams.
***
Europole dirba apie 770 žmonių. Iš jų apie 155 yra Europolo ryšių palaikymo pareigūnai, atstovaujantys įvairioms teisėsaugos institucijoms (policijai, muitinei, žandarmerijai, imigracijos tarnyboms ir t. t.). Šie pareigūnai kartu analitikais ir kitais ekspertais teikia efektyvias, greitas ir daugiakalbes paslaugas 24 val. per parą. Lietuvos ryšių palaikymo biure Europole pareigas eina du (1 policijos ir 1 muitinės) pareigūnai, kurie skatindami informacijos mainus yra atsakingi už Lietuvos ir Europolo ryšių palaikymą. Šie pareigūnai yra oficialūs Lietuvos Respublikos atstovai Europole.
***
Lietuvos policijos bendradarbiavimas su Europolu prasidėjo 1996 m. Europolo kvietimu Lietuvos policijos pareigūnai dalyvavo keliose policijos pajėgų operacijose, siekiant ištirti nelegalios migracijos srautus, prekybos žmonėmis tendencijas, automobilių vagysčių mastus.
****
2004 m. rugsėjo 1 d. Lietuva tapo pilnateise Europolo nare, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyboje įkurtas Europolo Lietuvos nacionalinis skyrius. Šio skyriaus uždavinys – savo iniciatyva teikti Europolui informaciją ir žvalgybos duomenis, reikalingus jam savo užduotims atlikti; atsakyti į Europolo prašymus teikti informaciją, žvalgybos duomenis ir patarimus; nuolat atnaujinti informaciją ir žvalgybos duomenis; pagal kompetentingoms institucijoms skirtą nacionalinę teisę įvertinti informaciją ir žvalgybos duomenis ir šią medžiagą joms perduoti; siųsti patarimo, informacijos, žvalgybos duomenų ir analizės prašymus Europolui; teikti Europolui kompiuterizuotoje sistemoje saugoti skirtą informaciją; užtikrinti įstatymų laikymąsi kiekvieną kartą jiems keičiantis informacija su Europolu.
Petras KURMELIS
