Neretai nusikaltimą padarę asmenys sprunka į užsienį – ten tikisi pasislėpti ir taip išvengti atpildo. Viliamasi sulaukti senaties termino už padarytą nusikaltimą ar tiesiog dingti tautiečių emigrantų minioje.
Surastieji – namo
Tačiau konvencijos dėl ekstradicijos ir tarptautiniai dokumentai, reglamentuojantys keitimąsi teistumo informacija, tokias nusikaltėlių viltis vis dažniau nuneša šuniui ant uodegos. Mūsų šalies teisėsaugos institucijos nuolat gauna pranešimus apie svetur sulaikytus ieškomus asmenis, tad nemažai jų grąžinami į lietuviškosios Temidės rankas.
Kad parsigabentų svečioje šalyje sulaikytą Lietuvos pilietį, Policijos departamento pareigūnai, gavę pranešimą, pirmiausiai privalo suruošti reikiamus dokumentus, sulaukti iš užsienio valstybės atsako, dar atlikti keletą procedūrų (tai priklauso nuo valstybės, kurioje tas pilietis sulaikytas) ir tuomet nusikaltusį asmenį parsivežti į Lietuvą. Žinoma, tai atsieina nemažus pinigus. Vien pernai Policijos departamentas ekstradicijai panaudojo 1,3 mln. litų.
Kaip „Akistatą“ informavo Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos SIRENE nacionalinio skyriaus viršininko pareigas laikinai einantis Tomas Antulis, kasmet į Lietuvą parvežama apie 200 asmenų.
„Dažniausiai tenka važiuoti į tas šalis, kuriose yra daugiausia emigravusių lietuvių, – sako T. Antulis. – Mūsų nusikaltėliai stengiasi rasti pagalbininkų tarp savo tautiečių, kurie padėtų jiems „užsimaskuoti“. Tačiau tai padaryti jiems darosi vis sunkiau. Pernai iš Didžiosios Britanijos buvo parvežti 93, iš Vokietijos – 33, iš Ispanijos – 23 ieškomi nusikaltėliai. Panaši ir 2009-ųjų statistika.“
Kai ieškomas Lietuvoje nusikaltimu įtariamas asmuo sulaikomas užsienyje, pareigūnams tenka suruošti nemažą šūsnį dokumentų ir suderinti parvežimo datą su tos šalies teisėsaugos institucijomis. Įprastas terminas, per kurį atliekamos visos procedūros – 2 mėnesiai.
„Kartais savo tautietį parvežame ir greičiau – per 10 dienų, – aiškina T. Antulis. – Tačiau tai būna gana retai, nes paprastai pilietis apskundžia priimtą kitos valstybės teismo nutartį grąžinti jį į tėvynę. Tad tenka laukti, kol visos procedūros bus atliktos.“
Išlaidų nepadengia
Nusikaltusio piliečio parvežimo kaina gali smarkiai skirtis – priklausomai nuo ekstradicijos trukmės bei pasiruošimo jai laiko. „Vieno asmens parvežimo išlaidos svyruoja nuo 2800 iki 5000 litų“, – patikslina Policijos departamento Finansų valdybos viršininkas Romualdas Voišnis.
Tokių kelionių išlaidos paprastai išieškomos per teismą. Tačiau dažnai baudžiamųjų bylų nagrinėjimas trunka ilgai, o nusikaltusieji paprastai neturi turto, tad ir pinigų susigrąžinama gerokai mažiau nei išleidžiama. Štai pernai teismų priteisti ieškiniai turėtoms ekstradicijos išlaidoms padengti tesiekė tik 84 600 litų.
Kaip jau minėta, daugiausia asmenų ekstradijuojama iš D. Britanijos (vidutiniškai tai kainuoja apie 4000 litų), Vokietijos (apie 3200 litų), Airijos, Ispanijos, Olandijos.
Tolimiausios ir egzotiškiausios šalys, iš kurių mūsų teisėsaugininkams teko gabenti nusikaltusius tėvynainius – Jungtinės Amerikos Valstijos, Tailandas, Venesuela, Kosta Rika.
Nenori grįžti
Apie užsienyje kalinčius Lietuvos piliečius mūsų šalies institucijos sužino, kai gaunamas prašymas dėl nuteistojo perdavimo į Lietuvos įkalinimo įstaigas atlikti užsienio valstybės teismo paskirtai laisvės atėmimo bausmei. Neretai pasitaiko, jog nuteistasis nenori, kad apie jo juodus darbus žinotų tėvynainiai, taigi ir prašymo grįžti į tėvynę ne tik kad nepateikia, bet dargi stengiasi, jog niekas apie jo įkalinimą nesužinotų.
Kaip paaiškino Užsienio reikalų ministerijoje (URM), ji informacijos apie užsienyje nuteistus Lietuvos piliečius nekaupia. „Užsienio valstybės nėra įpareigotos informuoti diplomatines atstovybes apie nuteistus užsieniečius, – sakoma URM Spaudos ir viešųjų ryšių skyriaus atsiųstame pranešime. – Pagal Vienos konvencijos 36 str. diplomatinės atstovybės yra informuojamos apie „sulaikomus, suimamus iki teismo proceso ar bet kuriuo kitu būdu sulaikomus“ asmenis tuo atveju, jei sulaikytasis reikalauja, kad apie tai būtų pranešta.“
Kai kurių valstybių teisėsaugos institucijos, vadovaudamosi savo šalies teisės aktais, praneša apie užsieniečių sulaikymo atvejus, net jeigu to neprašo sulaikytasis. Štai Lenkija dažnai Lietuvos ambasadą ir konsulatą informuoja ne tik apie Lietuvos piliečius, sulaikytus kaip įtariamuosius kriminaliniais nusikaltimais, bet ir apie sulaikytuosius dėl administracinių teisės pažeidimų.
2010 metais mūsų URM gavo pranešimus apie 1602 užsienyje sulaikytus Lietuvos piliečius. Daugiausia pranešimų gauta iš Lenkijos – 547, Ispanijos – 250, Jungtinės Karalystės – 228, Vokietijos – 95, Baltarusijos – 60, Švedijos – 43, Rusijos – 46, Prancūzijos – 35, Suomijos – 29, Danijos – 25.
Pasak Lietuvos teisėsaugininkų, oficiali statistika, už ką mūsų šalies piliečiai nuteisiami užsienyje, nevedama. Vis dėlto pastebima tendencija, kad didžioji dauguma piliečių, perduodamų į Lietuvą, būna nuteisti už disponavimą narkotinėmis medžiagomis ar jų kontrabandą, neretai pasitaiko už vagystes, plėšimus nuteistų asmenų, rečiau – už nužudymus.
TIK FAKTAI:
2008 metais iš Rusijos buvo pargabentas 14 metų slaptęsis Aušros P. nužudymu įtartas, bet vėliau taip ir nenuteistas šiaulietis Darius Mačys.
2009 metais iš Bulgarijos pargabentas metus ten prasislapstęs įtakingas Kauno nusikalstamo pasaulio veikėjas Henrikas Daktaras.
Šiemet po 10 metų į Lietuvą iš Airijos parvežtas Šakių rajono gyventojas Irmantas Kavaliauskas. Jis ieškotas už plėšimą ir sunkų sužalojimą peiliu.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
