Latvijoje žiebiasi dar vienas skandalas. Maždaug po dvejų ketverių metų ši valstybė nebegalės atsikratyti iš kitų Europos šalių atvykusių ir į šalies kaimynės darbo rinką ir apskritai kultūrą nenorinčių integruotis svetimšalių. Ne paslaptis, kad tai dažniausiai išeiviai iš musulmoniškųjų kraštų ar jų palikuoniai. Tai, kas gretimoje valstybėje įvardijama kaip ateitis, pas mus, Lietuvoje, jau seniausiai įteisinta.
Naujametė dovanėlė kaimynams
Latvijos žiniasklaida pradėjo šurmuliuoti, kai Latvijos Vyriausybė paskelbė apie planus drausti iš šalies išsiųsti europiečius, ketinančius gyventi iš vietos socialinių pašalpų. Nes jų labai trūksta saviems piliečiams, tačiau ES teisė, kaip aiškėja, reikalauja dar labiau prispausti latvius.
Dabar Latvija gali iš šalies išsiųsti svetimtaučius, jei paaiškėja, kad jų buvimas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, socialinės apsaugos sistemai, apskritai šalies biudžetui. Tačiau, tvirtina Latvijos valdžia, pastarosios dvi nuostatos prieštarauja tarptautinei teisei. Todėl paskelbtas naujas projektas skambiu pavadinimu „Europos Sąjungos, Europos ekonominės zonos ir Šveicarijos piliečių, taip pat – jų šeimos narių buvimo ir gyvenimo Latvijoje taisyklės“. Joms įsigaliojus į valstybę kaimynę atvykę ES ir kitų vakaruose esančių Europos šalių piliečiai turės lygiai tokią pat teisę į pašalpas, kaip ir vietiniai. Netgi tuo atveju, jei svetimšaliai Latvijoje niekuomet nedirbo ir nesirengia dirbti.
Įdomu ir tai, kad šeimos nariais bus pripažįstami ne vien vyrai ir žmonos, jų tėvai ar vaikai, bet ir vadinamieji gyvenimo partneriai.
Nedrausmingus piliečius – į Latviją
Latvijos ekonomistas Dmitrijus Smirnovas net nebandė slėpti pasipiktinimo savo valdžios planais ir apskritai ES politika migracijos klausimu. „Europai reikia kultūringų, disciplinuotų, gerai dirbančių latvių. Ir jie juos išsiveža. Ypač – per krizę, pablogėjus situacijai mūsų šalyje“, – dėstė pašnekovas.
Tuo tarpu Europoje, pasak D. Smirnovo, yra nemažai piliečių, kurie jau seniausiai Vakarams tapo lyg rakštis po nagu. „Tai išeiviai iš Šiaurės Afrikos ir musulmoniškųjų šalių bei jų vaikai. Jie visiškai nelinkę integruotis į Vakarų kultūrą, kurioje gyvena, blogina kriminogeninę situaciją, dažniausiai nedirba ir nesimoko. Manau, bus padaryta taip, kad jie atklystų į Latviją ir kitas Baltijos šalis vietoj mūsiškių, išvykusių į Vakarus. Šitaip bent iš dalies būtų sumažinta stiprėjanti socialinė įtampa Vokietijoje, Prancūzijoje ar Didžiojoje Britanijoje“, – svarstė D. Smirnovas.
Anot jo, šiandien Latvijoje jau plačiai vykdoma viešųjų ryšių kampanija stengiantis pripratinti latvius prie minties, esą į šalį atvyksiantys svetimšaliai yra neišvengiamybė. „Pavyzdžiui, dar sovietų laikais buvusi garsi ekonomistė Raita Karmėtė atvirai kalba, jog būtina, kad per ketverius metus į mūsų šalį atvažiuotų 400 tūkst. migrantų. Girdi, šitaip bus kompensuotas darbo jėgos stygius. Tačiau nė žodžiu neužsimenama apie kitas problemas, susijusias su svetimų mūsų kultūrai migrantų atvykimu“, – sakė D. Smirnovas.
Lietuvoje – viskas įteisinta
Kas kaimynams – naujiena, mums, lietuviams, – seniausiai įprastas dalykas. Iš Migracijos departamento Teisės ir tarptautinių ryšių skyriaus vadovo Vaido Kulikausko atsakymų aiškėja, kad Lietuvoje latviams nerimą keliančiai migracijai dirva jau seniausiai paruošta.
„ES galioja direktyva „Dėl laisvo asmenų judėjimo“. Joje rasi ir deklaratyvią nuostatą, kad vienų šalių piliečiai neturėtų užkrauti socialinio pobūdžio problemų kitoms šalims. Tačiau, kiek man žinoma, į mūsų teisę ši nuostata nėra įrašyta. Todėl iš šalies pašalpų reikalaujančių svetimšalių negalime išsiųsti. Taip galime elgtis tik su tais ES piliečiais, kurie kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ar pažeidžia viešąją tvarką“, – vardijo V. Kulikauskas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Lina Burbaitė patvirtino, kad į Lietuvą atsikeliantiems ES, taip pat – Bendrijai nepriklausančių Vakarų šalių piliečiams gali būti mokamos tos pačios pašalpos, kaip ir lietuviams. „Tarkim, gali būti skirti vaiko pinigai atžaloms tėvelių, kurie nedirba Lietuvoje ir anksčiau nedirbo toje valstybėje, kurioje gyveno. Jei atvykėlis atitinka tam tikrus kriterijus, jis turi teisę į tokio pat dydžio socialinę išmoką, kokia mokama Lietuvos gyventojams“, – atskleidė L. Burbaitė.
Vidmantas Užusienis
