Kultūros kelių projekte „Baltų keliai“, kurį nuo šių metų rugpjūčio pradžios vykdo asociacija „Baltų centras“, aiškėja pagrindinės būsimųjų maršrutų kryptys, darbų apimtys ir perspektyvos. Šiuo projektu siekiama aktualizuoti nematerialųjį ir materialųjį Lietuvos kultūros paveldą kuriant naujus turistinius kelius, parodyti baltų kultūros paveldą, vertybes, tradicijas ir šventes, formuojant vietos kultūrinę savastį. Projektą iš dalies finansuoja LR Kultūros ministerija.
Tikimasi visuomenės dėmesio
„Šis projektas yra vertingas ne tik turizmo atžvilgiu, jis aktualus ir kiekvienam lietuviui, nes yra svarbu susipažinti, kokį vertingą palikimą mums yra palikusios baltų gentys. Šis projektas padės atkreipti visuomenės dėmesį į mūsų istorinį ir kultūrinį paveldą“ – kalbėjo turizmo specialistė, Šiaulių valstybinės kolegijos Turizmo ir vadybos katedros dėstytoja Virginija Latvėnienė.
Projekto darbų pradžioje yra užsibrėžti tikslai, kurie turėtų skatinti, puoselėti ir švęsti su baltiškąja tapatybe susijusius kultūrinius renginius, šventes sukuriant kultūrinio turizmo maršrutus, formuojant kūrybinių industrijų veiklą ir ieškant švenčių savitumo. Šiam tikslui pasiekti buvo atliekami taikomojo pobūdžio tyrimai, informacinės medžiagos rinkimas, švenčių organizavimas. Ekspertai analizavo kultūros ir turizmo sąsajas, buvo sprendžiama, kaip pristatyti kultūros/turistinį/pažintinį maršrutą „Baltų keliai“ visuomenei, turizmo plėtotei. Bus siekiama, kad projektas apimtų visas šalies savivaldybes.
Pasak istorikės, archeologės, Šiaulių universiteto docentės dr. Birutės Salatkienės, projektas pasižymi daugiasluoksniškumu, temine įvairove ir aktualumu daugeliui Lietuvos, Latvijos bei kitų šalių gyventojų. „Šio projekto perspektyvos yra labai didelės ir visuomenei galima pasiūlyti daug įvairių kelių. Atsižvelgiant į žmonių poreikius ir laiko galimybes, galima pasiūlyti ilgų ar trumpesnių kelių. Temų pasirinkimas taip pat itin didelis, tai ir karo, prekybos, senųjų amatų, švenčių, baltų kasdienybės keliai. Turime galimybę kiekviename kelyje žmonėms parodyti daug ir įdomių dalykų“ – sako istorikė.
Numatomos didelės projekto perspektyvos
Esminės darbo problemos, neaiškumai ar kylančios diskusijos, su kuriomis susidūrė projekto vykdytojai, nustatyti ir įvertinti šio projekto perspektyvas ir sklaidą.
„Projektas „Baltų keliai“ – tai galimybė formuoti, realizuoti paveldą ir jį pateikti visuomenei šiuolaikiškai. Tokie projektai orientuoti į naujos komunikacijos kūrimą. Tai kitokio požiūrio ieškojimas, kuris yra propaguojamas visoje Europoje ir žinomas kaip nematerialiojo paveldo politika. Tai skatina kultūrinį turizmą, inovacijas, kūrybinių industrijų plėtrą“, – teigia Lietuvos kultūros tyrimų instituto Šiuolaikinės Lietuvos kultūros skyriaus vedėja, Vilniaus universiteto docentė dr. Rita Repšienė.
Pasak mokslininkės, vienas iš projekto privalumų tas, kad jis formuoja nematerialiojo paveldo politiką Lietuvoje ir pretenduoja tapti nematerialiojo paveldo registro pagrindu.
Reprezentuoti Lietuvą, skatinti nacionalinėje kultūroje puoselėjamas gyvas tradicijas, formuoti tautinę tapatybę, integruojant kultūrines ir kūrybines industrijas – tokie projekto tikslai. Ateityje numatoma ir toliau tęsti pradėtus darbus, gilintis į iškylančias paveldo plėtros ir interpretacijos problemas, ieškoti sąsajų su Latvijoje bei kitose istorinėse baltų žemėse plėtojamomis tradicijomis ir skatinti tarpkultūrinį bendradarbiavimą.
