Visos baltosios meškos yra kilusios iš vieno protėvio, kuris prieš 50 tūkst. metų gyveno Britanijoje arba Airijoje – atskleidė DNR tyrimai.
Nauji įrodymai, gauti iš Airijos urvuose rastų fosilijų, parodė, kad poliarinės meškos išsivystė iš vienos rudosios meškos patelės maždaug paskutiniojo ledynmečio viduryje.
Rudosios meškos, pasak ekspertų, prisitaikiusios gerai laipioti medžiais, tuo tarpų baltosios puikiai plaukia. Nepaisant didelių skirtumų tarp rūšių jų atstovai reguliariai susiduria esant neįprastai karštam arba šaltam orui.
Visi šiandien gyvenantys baltieji lokiai turi genetinę žymą, kuri parodo, kad jie visi yra kilę iš tos pačios rudosios meškos. Ši iš Britanijos kilusi patelė, pasak mokslininkų, ledynmečio metu susikryžmino su poliariniu lokiu taip sukurdama hybridinius palikuonius.
Iki šiol buvo manoma, kad šios rūšys susikryžmino Aliaskoje prieš 14 tūkst. metų, tačiau atlikti 242 rudųjų ir baltųjų meškų, gyvenusių 120 tūkst. m. laikotarpyje, fosilijų tyrimai tai paneigė.
Baltosios meškos nešiojo rudosios lokės genus jau 20-50 tūkst. m. prieš rudųjų meškų išnykimą Britanijoje, atskleidė Airijos urvuose rastos fosilijos. „Šiuo metu baltųjų lokių genome išryškėjo rudųjų meškų požymiai, kurie gali būti perduodami tik rudajai meškai susilaukus palikuonių“, – komentavo tyrimui vadovavusi dr. Beth Shapiro iš Pensilvanijos universiteto, JAV.
