Šiuo metu kone kas savaitę žiniasklaida trimituoja: valstybė pasiskolino 100 mln. litų, valstybė pasiskolino 60 mln. litų ir t. t. Dabartinį skolinimąsi gal iš dalies galima ir pateisinti: nuėjusioji valdžia slėpė tikrąją ekonominę padėtį, suplanavo nerealų praėjusiųjų metų biudžetą, didino valstybės įsipareigojimus, todėl metų pabaigoje Lietuva pritrūko pinigų. Be to, ketinama skolintis ir ekonomikai atgaivinti.
Tačiau ne visada Lietuvoje buvo tokia situacija. Vis dėlto nuo pat 1990-ųjų nebuvo metų, kad valstybės skola nedidėtų.
Rekordiniai 1999-ieji, kai Lietuvos skola sugebėjo išaugti net pustrečio milijardo litų. Tiesa, tada valstybė dėl Rusijos krizės buvo atsidūrusi panašioje padėtyje kaip dabar.
Besaikis G.Kirkilas
Tačiau ar buvo tikslinga taip klaikiai prasiskolinti prieš dvejus trejus metus, kai ekonomika augte augo? Gedimino Kirkilo Vyriausybė tik tą ir darė. Keisti buvo 2006-ieji, kai po pusę metų valdė socdemai Algirdas Brazauskas ir G.Kirkilas. Tada vien iš valstybės turto pardavimo Lietuva gavo 2,575 mlrd. litų pajamų.
Gal buvo pasinaudota proga sumažinti valstybės įsipareigojimus kreditoriams? Atvirkščiai. Tais metais dar papildomai pasiskolinta 1,663 mlrd. litų. Suprantama. Valdovų rūmai ir visa kita... Beje, vien palūkanoms valstybė per metus išleidžia daugiau nei pusę milijardo litų.
Skola - 17 milijardų
Finansų ministerija dar neturi duomenų, kiek iš viso Lietuva buvo skolinga šių metų pradžioje. Aišku tik tai, kiek skolinga centrinė valdžia, tai yra Lietuva, neskaitant savivaldybių - 16,052 mlrd. litų (lentelėje pateikiame preliminarius duomenis - prie centrinės valdžios skolos pridėję pernai lapkritį skelbtą savivaldybių skolą - 969 milijonus litų).
Jei savivaldybių skola per metus būtų nepasikeitusi ir būtų tokia pat kaip 2007-aisiais, iš viso Lietuvos skola siektų 16,95 mlrd. litų, arba daugiau nei pusė metinio valstybės biudžeto. Kitaip tariant, po 4790 litų šiuo metu skolingas kiekvienas Lietuvos gyventojas, įskaitant naujagimius ir senelius.
Skolintis galima, bet tik iš būtinybės
Seimo Ekonomikos komiteto vicepirmininkas Julius VESELKA mano, kad valstybė gali skolintis tik tam, kad augtų ekonomika, o ne tam, kam nuolat skolinasi Lietuva.
„Kad prieš kelerius metus buvo daug skolinamasi, pats faktas nėra blogas. Tada buvo labai pigūs kreditai. Kai jie pigūs, reikia skolintis. Be to, nuvertėjo doleris, todėl paskolas daug lengviau atiduoti. O su skolos pagalba galima gaivinti ekonomiką, daryti ją konkurencingesnę. Taigi pats skolinimasis nėra smerktinas, jei ne vienas „bet“. Jei darytume prielaidą, kad viskas buvo daroma protingai - viskas gerai. Bet jeigu „chaltūrai“ - kitas dalykas. O tokių faktų buvo“, - dėstė J.Veselka.
Seimo nario įsitikinimu, nenormalu, kad valstybės skola didėjo leidžiant pinigus beprotiškiems projektams.
„Kai Olekas dvigubai brangiau minininkų priperka, kai steigiamos kosminės agentūros, kai statomi Valdovų rūmai - čia tai jau nebenormalu. Švaistoma beprasmiškai. Šių pinigų sąskaita buvo galima mažinti skolą, o ne ją didinti. Gaila, kad visi labai protingi būna tik po laiko. Nors, kita vertus, kas galėjo pasakyti, kad bus tokia krizė. Pasaulį valdo tie, kurių nematome, o ne tie, kuriuos matome - barakai obamos ir mūsiškiai - tik artistai. Kas iš tikrųjų vyksta, niekas nežino, nes visus sprendimus priima nematomi žmonės“, - įsitikinęs J.Veselka.
Danas Nagelė
