Šiandien jau baigiame užmiršti svaičiojimus apie Baltijos šalių vienybę, bendrumą, galimybę sukurti jungtines Baltijos valstijas. Daugelyje sričių mes nuo estų atsiliekame maždaug pora metų. O latviai nuo mūsų - apie pusantrų. Kodėl taip atsitiko? – klausia savaitraštis „Veidas“.
Penkerius metus šaipėmės iš estų, trejus metus juos vijomės, o jie vis tiek mus paliko. „Šiuo metu Estija neabejotinai pažangiausia šalis tarp Baltijos kaimynių. Tai liudija tiek makroekonomikos rodikliai, tiek investicijų srautas, tiek aukštesnis gyvenimo lygis, tiek bendras vaizdas šalies miestuose ar kaimuose“, - sako tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos nuolat migruojantis „Cisco“ plėtros vadovas Sergejus Butenka.
Mums belieka guostis, kad mūsų valstybė, nors ir nestipriai, vis dėlto labiau išsivysčiusi ir šiek tiek toliau pažengusi, nei Latvija, nors ši mūsų kaimynė iki šių metų pradžios, kai į Europos Sąjungą įstojo Rumunija ir Bulgarija, buvo skurdžiausia ES valstybė. Tiesa, ne visose srityse, kai kur mes ją lenkiame savo atsilikimu, rašo „Veidas“.
Startinės pozicijos buvo daugmaž panašios – gal net Lietuvos situacija buvo prasčiausia, nes buvome labiausiai agrarinis kraštas, o po šešiolikos metų sužinome, kad visos trys valstybės atsidūrė skirtingose pozicijose. „Vertinant iš esmės galima teigti, kad daugelyje sričių mes nuo estų atsiliekame pora metų. O latviai dar nuo mūsų atsilieka apie pusantrų metų“, - daro išvadą Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodys.
Kita vertus, vertinant tik sostines, skirtingi „Veido“ pašnekovai daro išvadą, kad per pastaruosius trejus metus didžiausią progresą padarė vis dėlto Vilnius.
Kas nulėmė, kad Lietuva, Latvija ir Estija pasirinko skirtingus kelius, nevienodą greitį ir šiandien turi skirtingus rezultatus? Paradoksalu, tačiau priežastys nėra kažkokios stebuklingos ar ypatingos. „Tiesiog Estija šiek tiek anksčiau žengė geresniu keliu: anksčiau pradėjo reformas, privatizacijos procesas čia buvo skaidriausias ir pelningiausias, daugelį svarbių postų užėmė jausnesnės kartos atstovai, biurokratinis aparatas ir procedūros čia buvo supaprastinti bei susiaurinti iki minimumo, ir visa valstybė itin daug dėmesio skyrė aukštosioms technologijoms visose srityse, pradedant elektronine valdžia ir baigiant balsavimu per internetą“, - dėsto S. Butenka.
"Na, o mano supratimu, Estikos lyderystę lėmė mažas šalies korumpuotumas. Gal lietuviams tai atrodo mažareikšmis veiksnys, bet realiai jis esminis, leidžiantis judėti civilizuotumo link. Svarbiausia, kad korupcijos kratytųsi ir vengtų visi: pradedant vairuotojais ir baigiant politikais ar valdininkais“, - daro išvadą Estijoje gyvenantis ir dirbantis „Gild Bankers“ analitikas Paulius Martinkus.
R. Kuodžio pastebėjimais, be jau minėtų privalumų, estams pavyko sukurti sveiką, neiškraipytą mokesčių sistemą su palyginti mažais mokesčiais, bet dideliu jų surinkimu, tai leido kur kas daugiau pritraukti užsienio investicijų, sudarė puikias galimybes veikti versliems Estijos gyventojams. Kartu tai padėjo išvengti viešojo sektoriaus degradavimo, leido sulėtinti emgracijos srautą (ko nepavyko nei lietuviams, nei latviams).
Mažai suklysime ir pridėdami, kad Estijoje stabilesnė politinė sistema, mažiau skandalų, žmonės ne tokie nusivylę, mažiau eksperimentuoja balsuodami per rinkimus, taigi padaro mažiau nesąmonių.
Vertinant visumą galima pastebėti, kad 16 nepriklausomybės metų gerokai atitolino Baltijos valstybes vieną nuo kitos. Nors kartais dar bandome lygintis į kaimynines seses, realiai vieni iš kitų klaidų nesimokome, su užgriuvusiais sunkumais kovojame savaip eksperimentuodami, vieni kitų privalumų nematome, turistauti į šias šalis nevykstame ir apskritai baigiame užmiršti svaičiojimus apie Baltijos šalių vienybę, bendrumą, galimybę sukurti jungtines Baltijos valstijas, rašo „Veidas“.
