Kuri valstybė svarbesnė? Šis klausimas iškilo iškart po Estijos, Latvijos ir Lietuvos ministrų pirmininkų Andruso Ansipo, Valdžio Dombrovskio ir Kubiliaus – susitikimo. Premjerų pareiškimai priminė apie kartais net anekdotais virstančias šimtmečius trunkančias varžybas tarp Baltijos šalių.
Viena iš seniai prasidėjusios nesantaikos priežasčių atsirado 1919 metais, kai Ruhnu salos (Rygos įlankoje) gyventojai nusprendė prisišlieti prie Estijos Respublikos, paskui 1995 metais vos nekilęs karinis Estijos ir Latvijos konfliktas. 2004 m. pasibaigęs futbolo mūšis tarp Latvijos ir Estijos irgi buvo beperaugąs į rimtą tarpvalstybinį konfliktą, kai lygiosios abiems šalims buvo tolygios pralaimėjimui, rašoma „Eesti Ekspress“.
1918 metais, artimiausių kaimynų pavydui, pirmoji savo nepriklausomybę paskelbė Lietuva.
Varžybos pasiekė tokį lygį, kad prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas bando išlaikyti distanciją, tvirtindfamas, kad, jo nuomone, Estija visa dėlto yra artimesnė Šiaurės šalims, negu Baltijos valstybėms. Tačiau su kuo būtų protingiau save lyginti, jei ne su kaimynais, su kuriais sieja bendras likimas.
Klausimą, kodėl silpnėja Estijos ryšiai su kitomis Baltijos valstybėmis, neseniai iškėlė Lietuvos žurnalas „Veidas“. Straipsnyje tvirtinama, kad Estijos gyventojus galima lyginti su liuteroniškomis bitėmis darbininkėmis.
Mažesni emigracijos mastai, 20 proc. aukštesnis nei Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis. Estijos bendrasis vidaus produktas buvo 12 proc. didesnis už lietuviškąjį, Estijoje ne tokia gili krizė, o giliausia – Latvijoje. Nedarbo lygis 2010 m. aukščiausias buvo Latvijoje, o po jos su vienodais rodikliais – Estija ir Lietuva.
„PricewaterhouseCoopers“ ekspertų nuomone, Estijos ekonomikos ateitis apskritai yra perspektyvesnė, sklandžiau negu Baltijos kaimynės Estija atsities ir po krizės.
Sociologas Mindaugas Degutis svarbiausias priežastis įžvelgia religijoje. Anot jo, dauguma estų yra liuteronai, o šios religijos išpažintojai tiki, kad išsigelbėjimą galima rasti darbe. Tokios pažiūros gali būti vienas iš veiksnių, iškeliančių estus į lyderių pozicijas – spartesnės ir sėkmingesnės reformos, Šiaurės šalims būdinga drausmė, politinė sistema, nukreipta veikiau į pragmatizmą nei į populizmą.
Kur didžiausias nusikalstamumas?
Eurostat duomenimis, paskelbtais praėjusių metų pabaigoje, Vilnius gali būti laikomas Europos kriminaline sostine. Būtent Vilniuje prievarta dažniau nei bet kurioje kitoje Europos Sąjungos sostinėje baigiasi nužudymu. 2002–2008 metais Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų teko 8,76 žmogžudystės, Estija užėmė antrąją vietą (6,6 žmogžudystės). Panašus ir Latvijos lygis. Apskritai Baltijos valstybės Europos Sąjungoje yra nusikalstamumo lyderės.
Kur daugiausia laisvių?
Kasmetiniame demokratinių laisvių reitinge, kurį sudaro nevyriausybinė organizacija „Freedom House“, Estija ir Lietuva vėl pateko į pakankamai aukštas pozicijas. Latvija šiek tiek atsiliko. Politinių teisių ir asmens laisvių lygis buvo nustatomas pagal septynių balų skalę. Kuo mažiau balų gauna šalis, tuo ji demokratiškesnė. Estija ir Lietuva, kaip ir dauguma ES šalių, kiekviename skyriuje gavo po vieną balą, o Latvija – du balus už politines teises ir vieną – už asmens laisves.
Kur geriau gyventi?
Latvijos dienraščio „Diena“ duomenimis, Talinas šiandien yra labiausiai tinkanti šeimai gyventi Baltijos valstybių sostinė. Tyrimo pagrindu buvo pasirinkta šeima, kurioje žmona verčiasi kūrybiniu darbu, vyras mokosi doktorantūroje, gauna vidutines pajamas dėstytdamas universitete, šeimoje auga 4 ir 7 metų vaikai. Paaiškėjo, kad pigiausi maisto produktai yra Taline. Tačiau pienas ir bulvės pigiausios Vilniuje, pyragas – Rygoje. Taliniečiai mažiausiai mokėjo už elektros energiją ir šilumą, bet gamtinės dujos pigiausios Rygoje. Rygoje pigiausia ir buto nuoma bei važiavimas visuomeninių transportu – pradinių klasių mokiniai važiuoja nemokamai, bet pigiausia lankyti mokyklą Taline, kur nereikia mokėti už vadovėlius ir sąsiuvinius. Taline pastaruoju metu ir bilietai į kitą pigesni nei Rygoje ir Vilniuje.
Kur laisviausia ekonomika?
Reitinge, kurį sudarė „Heritage Foundation“ ir „Wall Street Journal“ 2011-iesiems, Estija užėmė 14-tą poziciją (pernai buvo 12-ta) pasaulyje, o Europoje – buvo 5-ta. Lietuva pasaulyje buvo 24-ta (pernai 29-ta), Latvija – 56-ta (pernai 50-ta). Todėl ekonomika Estijoje ir Lietuvoje vertinama kaip laisva, o Latvijoje – palyginti laisva.
Estijos ekonomika išskiriama kapitalų judėjimo ir darbo jėgos judėjimo laisve bei sugebėjimu operatyviai ir lanksčiai reaguoti į ekonomikos sąlygų pokyčius.
O kaip prezidentai?
Nors tokio ryškio žvaigždžių kaip Lennartas Meris pietiniai kaimynai, matyt, neturėjo, jie išsiskiria tuo, kad turėjo arba turi prezidenčių moterų. Priminsime Vairą Vikę Freibergą, kuri Latvijos valstybės vadovė buvo nuo 1999 iki 2007 m., kurios užsienio politikos aktyvumo dėka Latvija tapo ES ir NATO nare.
2009 m. Lietuvos Prezidento rinkimus laimėjo Dalia Grybauskaitė, kuri, pavyzdžiui, Marko Mihkelsono (Estijos parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas – red.) nuomone, yra sėkminga ir stipri vadovė, ir jau vadinama „geležine ledi“.
Kieno kalėdinė eglutė seniausia?
Debatai šiuo klausimu buvo įvykę praėjusių metų gruodį, kai Talinas ir Ryga susilažino, kuriai iš šių sostinių yra tekusi garbė pirmoms papuošti kalėdinę eglutę. Latviai tada minėjo savo pirmosios eglutės 500-ąsias metines. Tačiau Talino meras Edgaras Savisaaras savo kolegai Rygoje Nilui Ušakovui nusiuntė dovanų mažą kalėdinę eglutę ir sveikinimo laišką, kuriame pažymėjo, kad Talinas jau 569-tus metus puošia kalėdinę eglę. Latviai, Jurio Kuuskemaa'os (Estijos istorikas – red.) nuomone, apsiskaičiavo, kadangi pirmoji eglė Rotušės aikštėje buvo pastatyta 1441 metais. Atodūsių dėl to, kiekno eglutė senesnė, pasiekė net užsienio žiniasklaidos puslapius.
Užsklandėlė
Be abejo, lyginti galima daug ką, bet šioje vietoje būtų galima ir sustoti.
Pagal teritorijos dydį ir gyventojų skaičių Estija yra smulkiausia tarp sesių, nors, turint omeny minėtus dalykus, ne pati prasčiausia.
Grįžtant prie vyriausybių vadovų susitikimo, pažymėtina, kad Latvijos ir Lietuvos premjerai pripažino, jog Estiją daug kuo jie sau laiko pavyzdžiu. Bet jeigu, kaip rašo „Eesti Ekspress“, bandytume Estiją lyginti su Šiaurės šalimis, tai tikriausiai pasijustume siaubingai.
