Sušlubavusi pasaulio finansų rinkos sveikata skaudžiai smogė ne tik trijų Baltijos valstybių ekonomikai, bet ir jų karinėms ambicijoms. Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrai žada kuo taupiau leisti jiems patikėtas lėšas, o didžiausias viltis sieja su regioninio bendradarbiavimo stiprinimu.
Praėjusią savaitę Estijos sostinėje Taline vykusio trijų Baltijos valstybių gynybos ministrų susitikimo išvakarėse vyravo ne pačios geriausios nuotaikos. Bene daugiausia nerimo kėlė itin prasta Latvijos finansinė padėtis ir abejonės dėl jos pasiryžimo laikytis anksčiau prisiimtų įsipareigojimų. Tačiau net Estijos, kuri kol kas neskuba griebtis drastiškų taupymo priemonių, pareigūnai negalėjo paneigti matantys nerimą keliančių ženklų.
Rankų dar nenuleidžia.
Kitą dieną po to, kai Baltijos gynybos ministrai už uždarų durų aptarė aktualiausias trišalio bendradarbiavimo problemas ir pasirašė bendrą komunikatą, jų laukė diskusija Talino senamiestyje įsikūrusiame Tarptautiniame gynybos studijų centre (ICDS). Pokalbyje, kurį moderavo ICDS ekspertas iš Lietuvos Tomas Jermalavičius, negalėjo dalyvauti Latvijos gynybos ministras Imantas Liegis. Jį į Rygą ankstų rytą išginė "krizinis" vyriausybės posėdis. Vietoj ministro diskusijoje dalyvavo valstybės sekretoriaus pavaduotojas Janis Garisonas.
Bendrą pokalbio nuotaiką turbūt geriausiai atspindi du žodžiai, itin dažnai skambėję dalyvių lūpose: "krizė" ir "galimybė". Bene pirmoji sunkią padėtį paminėjo Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė. "Būnant opozicijoje teko ne kartą kritikuoti vyriausybę dėl nepakankamo kariuomenės finansavimo, o dabar pačiai tenka imtis taupymo", - apgailestavo R.Juknevičienė, kuriai vyriausybės sprendimu šiemet teks sutaupyti daugiau nei 150 mln. litų. Ministrė pripažino, kad kitos išeities esant dabartinei situacijai negali būti, o pati svarbiausia užduotis - apsaugoti prioritetines krašto apsaugos sistemos veiklos sritis, tokias kaip misija Afganistane.
Estijos gynybos ministras Jaakas Aaviksoo džiaugėsi, kad trys Baltijos šalys įsipareigojo ir toliau stengtis, jog krašto apsaugai finansuoti ateityje būtų skiriama ne mažiau nei 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Jis pripažino, kad dabartinėmis sąlygomis pasiekti šią kartelę gali būti neįmanoma, tačiau pabrėžė, jog kaip ilgalaikį tikslą pasirinkus 1 proc. BVP dydžio finansavimą, tektų iš pagrindų perkurti visą krašto apsaugos modelį.
J.Garisonui teko atsakyti į klausimą, kaip jo šalies gynybos pajėgumui atsilieps 40 proc. finansavimo mažinimas, su kuriuo susiduria visas Latvijos viešasis sektorius. "Tiesą sakant, mes ilgai mąstėme, kaip įvykdyti rimtą struktūrinę pertvarką. Kai atėjo krizė, tai padaryti tapo gerokai lengviau", - sakė Latvijos atstovas, išreiškęs viltį, kad restruktūrizacija padės sutaupyti lėšų.
Gera žinia, bloga žinia
Viena pagrindinių naujovių, kuri buvo pristatyta per ministrų susitikimą - planai trims Baltijos valstybėms ateityje derinti kariuomenės aprūpinimo planus, kartu skelbti užsakymus ir tokiu būdu, pasitelkus masto ekonomiją, galbūt netgi sumažinti išlaidas. R.Juknevičienė pabrėžė, kad šioje srityje būtina semtis patirties iš Šiaurės šalių, kurios didelę dalį ginkluotės pirkimų jau ilgą laiką vykdo kartu.
J.Aaviksoo teigė, kad bendri kariniai įsigijimai - labai sudėtingas procesas, kuriam iki šiol trukdo daugybė teisinių ir biurokratinių barjerų, nors pavienių sėkmingo bendradarbiavimo pavyzdžių jau būta. Jis sutiko, kad trims Baltijos valstybėms būtų naudinga išplėsti šią praktiką.
Diskusijos pabaigoje savo nuomonę bendrų strateginių įsigijimų klausimu pareiškė ir Suomijos gynybos atašė Estijoje Erkki Pekonenas. Klausytojams jis turėjo dvi žinias - vieną gerą, o kitą - blogą. "Šiaurės šalys tikrai turi daug sėkmingo bendradarbiavimo patirties. Tai yra gera naujiena. Bloga naujiena yra tai, kad šis bendradarbiavimas privertė mus išleisti dar daugiau pinigų", - teigė E.Pekonenas, kurio žodžius palydėjo klausytojų juoko banga.
Suomijos atstovas patikino, kad didesnės išlaidos visų pirma atsiranda dėl siekio maksimaliai išnaudoti glaudaus bendradarbiavimo teikiamas galimybes, o tai savaime nėra taip jau blogai.
Stringanti pažanga
Nors Lietuvos, Latvijos ir Estijos atstovai stengėsi trišalį bendradarbiavimą pavaizduoti kuo šviesesnėmis spalvomis ir sveikino šioje srityje pasiektą pažangą, buvo akivaizdu, kad ateityje trijų Baltijos valstybių laukia nemažai sudėtingų iššūkių.
Per diskusiją buvo išskirta nepakankamo sausumos pajėgų bendradarbiavimo, tiksliau, jo tęstinumo problema. Nors jau kitų metų sausio 1 dieną bendras Lietuvos, Latvijos ir Estijos batalionas turėtų pusmečiui tapti NATO greitojo reagavimo pajėgų (NRF) dalimi, iki šiol neaišku, kas finansuotų šio dalinio dislokavimą viename iš karštųjų pasaulio taškų, jeigu būtų priimtas atitinkamas politinis sprendimas. Be to, jau 2010-ųjų liepos 1 dieną, Baltijos batalionui baigus savo budėjimo NRF pamainą, jis gali būti išformuotas, taip ir neradus deramo pakaitalo. Bendroje ministrų deklaracijoje sausumos pajėgų bendradarbiavimą siūloma tęsti su išlyga - jeigu tai leis turimi ištekliai.
Kitas Baltijos valstybių gynybos ekspertų nerimo šaltinis - pamažu artėjantys 2018 metai. Tuo metu trims "Baltijos sesėms" teks pristatyti konkrečius pasiūlymus, kas turėtų pakeisti NATO oro policijos misiją Zoknių oro uoste. "Iš mūsų tikimasi, kad pateiksime pasiūlymą. Reikės nuspręsti, kieno bus lėktuvai, kieno vėliava - 3 vėliavos, Lietuvos ar NATO vėliava", - sakė J.Aaviksoo, ne kartą pabrėžęs, kad Estija yra pati mažiausia ir silpniausia kariniu požiūriu Baltijos valstybė, kuriai nuolatos stinga žmogiškųjų išteklių.
Rusija liko nuošalyje
Svarbus klausimas, kuriam šįkart nebuvo skirta daug dėmesio - NATO ir Rusijos santykių krizė. Per viešą diskusiją ją plačiau paminėjo tik J.Aaviksoo, kuris teigė tikintis, kad pragmatiška JAV prezidento Baracko Obamos užsienio politika padės užmegzti prasmingą diskusiją, prie kurios esą galėtų prisidėti ir Baltijos šalys.
Renginio užkulisiuose sklandė tiesiogiai neišsakyta mintis, jog Rusija dėl pasaulinės krizės ir sumažėjusių energetinių išteklių kainų artimiausiu metu bus priversta gerokai sumažinti savo karinį apetitą. Jau dabar aišku, kad Kremliaus ginkluotės modernizavimo planai neatitinka realybės ir turės būti koreguojami.
Simboliška, kad vienas baigiamųjų Lietuvos delegacijos vizito akordų buvo apsilankymas nedidelėse Talino priemiesčio kapinėse, kur 2007 metų pavasarį buvo perkeltas daug triukšmo sukėlęs Bronzinio kario paminklas. Apžiūrėję amžiams sustingusį ir grėsmės nebekeliantį sovietinės Estijos okupacijos simbolį, Lietuvos ir Estijos gynybos ministrai nuvažiavo į oro uostą, kur jų prieš specialų pasirodymą ore jau laukė iš bazės Didžiojoje Britanijoje atskridę JAV naikintuvų "F-15" pilotai.
Antanas MANSTAVIČIUS , specialiai LŽ iš Talino
