„Visą praėjusį mėnesį elektros kainos buvo ganėtinai aukštos, kadangi praktiškai vienu metu vyko remonto darbai pagrindinėse Baltijos šalių elektrinėse, taip pat sumažėjo pasiūla iš trečiųjų šalių, ypač elektros vartojimo piko valandomis. Mėnesio kainos vidurkį dar labiau pakėlė paskutinė birželio savaitė – birželio 24 dieną buvo staiga ir smarkiai apribotas elektros importas į Lietuvą iš Baltarusijos, o dėl vykdomų „Estlink“ kabelio įprastinių priežiūros darbų į Baltijos šalis nebuvo galimybės importuoti elektros iš Suomijos. Tad menkai integruotoje Baltijos šalių rinkoje jautėsi didelis elektros deficitas, dėl kurio biržoje susiformavo nenormaliai aukštos elektros energijos kainos“, – aiškino „Enefit“ generalinis direktorius Artūras Šyvokas.
Laisvojoje Lietuvos elektros rinkoje vidutinė kWh kaina per birželį pakilo daugiau nei 4 centais ir visame regione buvo didžiausia – 18,9 cento už kilovatvalandę (ct/kWh). Estijoje ir Latvijoje biržoje vidutinė kaina pasiekė atitinkamai 18,4 ct/kWh ir 18,8 ct/kWh. Palyginimui, suomiai birželį biržoje už elektrą temokėjo 13,3 ct/kWh.
„Intensyviausio elektros vartojimo metu elektros kainos Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse buvo pasiekusios net 69 ct/kWh lygį. Tokia situacija, kada Baltijos šalyse mokama kelissyk didesnė kaina nei Suomijoje, rodo, kad mūsų elektros rinka yra pakankamai trapi, neturime pakankamai regioninių jungčių, tiekimo alternatyvų, kad, sumažėjus importui iš vieno šaltinio, galėtume lengvai elektros gauti iš kitur“, – sakė A. Šyvokas.
„Enefit“ vadovo teigimu, liepos mėnesį elektros kainos Baltijos šalyse greičiausiai išliks aukštesnės nei Šiaurės Europos šalyse, tačiau neturėtų pasiekti birželio lygio.
Pasak A. Šyvoko, vasarą Baltijos šalys yra labiau nei kitais sezonais priklausomos nuo elektros importo: kogeneracinių elektrinių veikla nėra efektyvi, nes šilumos šiuo sezonu niekam nereikia, Latvijoje dominuoja hidroenergija, kurios daugiausiai pagaminama pavasarį, kai yra aukštas vandens lygis, o „Eesti Energija“ turimos elektrinės nėra pajėgios aprūpinti pakankamu elektros kiekiu visą Baltijos šalių regioną. Todėl elektros importas vasarą ypatingai svarbus.
„Eesti Energia“ vadovas reguliavimo klausimams Andres Tropp teigia, kad norint išvengti panašių kainų „rekordų“, reikia skubiai įgyvendinti du dalykus. Pirma, būtina tiksliau kontroliuoti keitimąsi informacija apie elektros perdavimo galias ir efektyviau vykdyti perdavimo monitoringą. Antra – svarbu, kad visi elektros gamintojai Baltijos šalyse siūlytų parduoti savo pagaminamą elektros energiją per elektros energijos biržą.
Didelę įtaką elektros kainoms Šiaurės Europos regione turintis vandens lygis hidrorezervuaruose išlieka vidutinis, bet stabilus – jie užpildyti 53-64 procentais. Tiesa, artimiausiomis savaitėmis situacija gali dar pagerėti – tikimasi daugiau kritulių.
Gegužę pigusi žaliavinė nafta per birželį nežymiai pabrango – 1,8 proc. iki 102,2 JAV dolerio (275,8 lito). Tą lėmė lėtai kylanti Kinijos ekonomika ir intensyvesnė gamyba. Elektros taršos leidimai pirmąjį vasaros mėnesį brango 7 proc. – nuo 13,64 lito už toną iki 14,54 lito už toną. Brangiausiai taršos leidimai kainavo birželio viduryje – 16,47 lito už toną. Akmens anglies kainos birželį toliau mažėjo ir iki mėnesio pabaigos nukrito 5,3 proc. – iki 230,54 lito už toną.
