Austrijos bankas "Creditanstalt" savo ataskaitoje teigia, kad iki Europos Sąjungos (ES) plėtros likus mažiau nei 100 dienų, dešimčiai naujų ES narių reikės nueiti nemažą kelią, kol jos prisijungs prie euro zonos, praneša "EUobserver".
Tyrimas parodė, kad Latvija, kurios biudžeto deficitas siekia 2,5 proc., skola - 14 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o valiutų kurso svyravimas - 3 proc., kartu su Lietuva ir Estija prie euro zonos galės prisidėti su "pirmąja banga".
Tuo pačiu metu ataskaita rodo, kad didesnėms šalims, pavyzdžiui, Lenkijai ir Čekijai, reikės dar nemažai nuveikti. Abiejų šių šalių biudžeto deficitas šiais metais gali siekti 5,5 proc. BVP. Norėdamos pagerinti šiuos rodiklius Lenkija ir Čekija turės didinti mokesčius arba mažinti valstybės išlaidas. Abu šie sprendimai gali būti labai nepopuliarūs.
Taigi šios šalys, iš pradžių nekantravusios kuo greičiau įsivesti eurą, dabar, atrodo, atvėso.
Vengrija, kurios biudžeto deficitas siekia 9,1 proc. BVP, neseniai paskyrė naują finansų ministrą Tiborą Draskovicsą (Tiborą Draskovičių), kuris pažadėjo sumažinti deficitą, kad būtų galima įsivesti eurą. Lenkija, Čekija ir Slovakija euro zonos narėmis gali tapti iki 2010 m.
Pagrindinės trys sąlygos narystei euro zonoje yra šios: biudžeto deficitas turi būti mažesnis nei 3 proc. BVP, valstybės skola neturi viršyti 60 proc. BVP, o šalies valiuta euro atžvilgiu dvejus metus neturi svyruoti daugiau nei 15 proc.
ELTA
