Rusijos ekonomistai tyrė, kaip per penkiolika metų po Sovietų Sąjungos griūties pasikeitė buvusių sovietinių respublikų ekonominė padėtis priklausomai nuo jų politinės sistemos, pasakojama antradienio „Verslo žiniose“.
Absoliučios tyrimo lyderės yra Baltijos šalys, kuriose daugiausia politinės laisvės ir didžiausias ekonominis augimas. Tačiau investuotojus traukia ir nedemokratiškos šalys.
Rusijos investicinė bendrovė „Renaissance Capital“ (RC) paskelbė tyrimą „Buvusios SSRS šalys: permainų nauda“. Jame analizuojama, kaip yra susijusios Baltijos ir NVS šalių politinės sistemos su ekonomine šalių raida. Tyrime pateikiamos išvados, kad, išskyrus Baltijos šalis, politiniame nepriklausomybės nuo politinės sistemos reitinge aukščiausias vietas užima naftą išgaunančios šalys.
Dienraštis „Kommersant“ pabrėžia, kad prie tų pačių šalių grupės galima priskirti ir Baltarusiją, „kuri pigią naftą išgauną iš tranzitinio Rusijos vamzdyno“.
Remiantis RC tyrimo išvadomis, didžiausi laisvės rodikliai yra Baltijos šalyse, o mažiausi - Baltarusijoje, Turkmėnistane ir Uzbekistane. Rusija, Kazachstanas, Kirgizija ir Azerbaidžanas yra sąrašo viduryje.
Investicinės ataskaitos autoriai perspėja, kad Vidurinės Azijos šalių ekonomikos yra nestabilios. Jei pakiltų energijos išteklių kainos Baltarusijai, jai taip pat grėstų didelė nestabilumo rizika. Analitikai tvirtina, kad Rusijos, Azerbaidžano ir Kazachstano stabilumą garantuoja valdžios noras jį išlaikyti, o Moldovoje, Gruzijoje, Ukrainoje ir Armėnijoje to siekiama „rinkos priemonėmis“.
„Bet koks rimtas vidinis sukrėtimas Rusijoje ar Azerbaidžane viską sugriautų“, - teigia „Renaissance Capital“ ekonomistai.
Pagal investuotojų traukos rodiklį, kuris nustatomas įvertinus užsienio investicijų ir šalies BVP santykį, paaiškėjo, kad 1995–2005 m. laikotarpiu Armėnijoje, Azerbaidžane ir netgi Tadžikijoje jis buvo didesnis nei Ukrainoje ar Rusijoje. Todėl analitikai daro išvadą, kad užsienio investuotojams politinės laisvės nėra tiek svarbios, kiek pelno rodikliai ir valdžios noras bendradarbiauti.
Rusijos ekonomistai taip pat palygino pasirinktus šalių politinius modelius ir ekonominius rezultatus, o tiksliau, ar per 15 pastarųjų metų paaugo, ar sumažėjo šalies gerovė. „Nėra keista, kad pačius aukščiausius balus vėl gavo Baltijos šalys - čia daugiausia politinės laisvės ir didžiausias ekonominis augimas“, - pažymi „Kommersant“. Tyrimo duomenimis, vienam žmogui tenkanti BVP dalis Estijoje nuo 6.000 USD 1994 m. išaugo iki 18.000 USD 2006 m. Tačiau Maskvos dienraštis stebisi, kad iš karto po Estijos, Latvijos ir Lietuvos pagal ekonominio augimo duomenis eina Kazachstanas, Azerbaidžanas ir Baltarusija. Rusija, kurioje vienam gyventojui tenka 12.000 USD BVP dalis, yra septintoje vietoje. Sąrašą užbaigia Moldova (2.500 USD) ir Kirgizija (2.000 USD), tačiau, kaip pabrėžia tyrėjai, „politiškai jos laikomos laisvesnėmis nei aukščiau sąraše esančios valstybės“.
Tyrimo koordinatorė Jekaterina Malofejeva „Kommersant“ teigė, kad NVS valstybių gyventojai gyvena geriau nei politiškai laisvesnėse už jas laikomose valstybėse. Tačiau Makroekonominių tyrimų ir trumpalaikių prognozių centro analitikas Vladimiras Salnikovas tvirtina, kad tiesioginio ryšio tarp politinės laisvės ir ekonominio gerovės nėra.
