8 Mitas: Visi savižudžiai – psichiniai ligoniai, o savižudybė - visada
psichotiško individo veiksmas.
Tikrovė: Šimtų savižudybių atsisveikinimo laiškų tyrimai rodo, kad nors
savižudis – be galo nelaimingas žmogus, jis visai nebūtinai yra psichinis
ligonis.
Apklausos apibendrinimas

7 Mitas: Savižudybė paveldima
Tikrovė: Dažniausiai nebūna į savižudybę linkusių šeimų. Tai individualus
dalykas, tačiau gali būti ir išmoktas elgesys, ypač iš tėvų. Bet net jei
kieno nors abu ar vienas iš tėvų nusižudė, tai dar nereiškia savižudybės
paveldimumo.

6 Mitas: Žudosi tik turtingi ar, atvirkščiai, tik vargšai
Tikrovė: Savižudybė nėra nei išskirtinai turtingųjų, nei vargšų liga. Ji
labai „demokratiška” ir proporcingai paplitusi visuose socialiniuose
sluoksniuose

5 Mitas: Pagerėjimas po suicidinės krizės reiškia, kad savižudybės rizikos
nebėra
Tikrovė: Dažniausiai žmonės nusižudo per 3 pirmuosius mėnesius nuo
„pagerėjimo” pradžios – tada, kai įgauna jėgų savo niūrioms mintims ir
jausmams įvykdyti

4 Mitas: Jei jau žmogus linkęs žudytis, tai toks jau ir liks.
Tikrovė: Tie, kurie nori žudytis, taip jaučiasi tik tam tikrą laiką. Kitaip
sakant, beveik visada žmogus tik laikinai nori žudytis.

3 Mitas: Savižudžiai iš tikrųjų nori mirti.
Tikrovė: Dauguma savižudžių būna neapsisprendę, ar jie nori gyventi, ar
mirti. Kartais bandymas žudytis yra lyg mirties loterija, savižudžiai
tiesiog palieka viską spręsti kitiems – gal bus išgelbėti, o gal ne.

2 Mitas: Dažniausiai savižudybė būna netikėta.
Tikrovė: Daugeliu tyrimų įrodyta, kad savižudžiai ne kartą perspėja
aplinkinius apie ketinimus nusižudyti. Tačiau tai nereiškia, kad visi
savižudžiai visada apie tai užsimena.

1 Mitas: Tie, kurie kalba apie savižudybę, nesižudo.
Teisybė: Iš 10 nusižudžiusiųjų 8 siunčia nedviprasmiškus išankstinius
žodinius perspėjimus apie savo ketinimus.

Specialistai teigia, kad po žiniasklaidoje plačiai aprašomų savižudybių, ranką prieš save pakelia dar daugiau žmonių

savižudybės romantizavimas ir išaukštinimas skatina bendraamžius pakelti prieš save ranką