1989 m. birželio 4 d. Lenkijoje įvyko pirmieji laisvi rinkimai į Seimą ir Senatą, kuriuos laimėjo judėjimas „Solidarumas", buvo suformuota pirmoji nekomunistinė Vyriausybė Vidurio ir Rytų Europoje.
Tais pačiais metais, rugpjūčio 23 d., pirmą kartą minėdamos skaudžias Ribentropo–Molotovo pakto pasekmes Lietuva, Latvija ir Estija susivienijo Baltijos kelyje, kuris simbolizavo okupuotų valstybių laisvės siekį. Šie įvykiai tapo sovietinės imperijos žlugimo pradžia.
Prezidentės teigimu, naujų grėsmių akivaizdoje šie istoriniai įvykiai įgauna naują prasmę ir yra pavyzdys kitoms laisvės siekiančioms tautoms.
„Praėjo ketvirtis amžiaus, kai mūsų tautos pirmos sugebėjo taikiai išsikovoti laisvę. Tai be galo stiprus pavyzdys ir kitoms demokratijos keliu einančioms tautoms. Europa dar nebaigta kurti – dar ne visos šalys išsivadavo iš sovietizacijos gniaužtų, o Rusija vėl grasina laisvę atgavusioms tautoms. Aneksija ir okupacija vėl tapo realia grėsme Europos žemyne. Todėl turime būti vieningi gindami savo laisvę", – sako Prezidentė.
Pasak Prezidentės, bendros grėsmės dar labiau suartino Lietuvą su Lenkija, kurios šiuos 25-erius metus buvo tvirtos partnerės regione, ES ir NATO.
Iškilmėse Varšuvoje dalyvavo ES, JAV, Latvijos, Estijos, Suomijos, Čekijos, Slovakijos, Rumunijos, Slovėnijos, Kroatijos, Bulgarijos, Vokietijos, Austrijos, Ukrainos ir Vengrijos Prezidentai, Kanados Premjeras, Belgijos Karalius, Liuksemburgo Didysis Kunigaikštis.
Šalių vadovų susitikimuose aptarti Europos saugumo klausimai Rusijos grėsmės akivaizdoje. Kalbėta apie atsaką ne tik į karines, bet ir į ekonomines, energetines, informacines grėsmes.
