Tyrimo duomenimis visose trijose Baltijos šalyse televizoriaus ekranas liko antroje vietoje (Lietuvoje - 39 proc., Latvijoje 23 proc. ir 35 proc. Estijoje). Po jo, gerokai toliau eilės gale, rikiuojasi ir likusieji įrenginiai - planšetės bei mobilieji telefonai.
Lietuvoje kompiuterį vaizdo transliacijoms internetu žiūrėti vienodai renkasi tiek vyrai, tiek moterys (atitinkamai 42 proc. ir 41 proc.), tačiau dažniau regionų gyventojai (48 proc.). Tuo tarpu analizuojant šeimos statusą paaiškėjo, kad kompiuterio ekraną tokiai pramogai dažniau už kitus renkasi auginantys du vaikus šeimoje (51 proc.), taip pat tie, kurie dar nevedę (47 proc.).
Vertinant pajamas išryškėjo, kad kompiuterio ekranas populiaresnis tarp gaunančių vidutines pajamas (47 proc.), o televizorius vis dar populiariausias tarp uždirbančiųjų mažiau - (54 proc.). Svarbi tendencija ir ta, kad pirmenybę kompiuterio ekranui Lietuvos žiūrovai teikia nepriklausomai nuo amžiaus. Šis būdas vienodai populiarus tiek tarp jaunimo, vidutinio amžiaus, tiek ir tarp vyresniųjų gyventojų.
Pasak „Viaplay“ B2C vadovo Baltijos šalims Mindaugo Gumausko, š.m. gegužės mėnesį Baltijos šalių žiūrovai, praleido 304 tūkst. valandų žiūrėdami vaizdo transliacijas internetu “Viaplay” platformoje. Tradiciškai iš viso prie ekranų platformoje praleisto laiko net 44 procentus sudarė Lietuvos žiūrovai.
„Šiemet vasara prasidėjo anksčiau ir savaime suprantama, kad žiūrovai renkasi paplūdimius ar iškylas su šeimomis, o ne vaizdo transliacijas. Noriu priminti, kad „Viaplay“ suteikia savo žiūrovams keliaujantiems, bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje bei Islandijoje, Norvegijoje ir Lichtenšteine, galimybę turėti prieigą prie to paties turinio, naudotis tokio pat tipo prietaisais bei jų skaičiumi ir funkcijomis kaip ir Lietuvoje“,– sakė M.Gumauskas.
Tyrimo metu respondentai paprašyti prisipažinti ar bent kartą per pastaruosius tris mėnesius vaizdo turinį internete žiūrėjo ar parsisiuntė naudodami nelegalius interneto kanalus, didžioji dalis lietuvių sakė to nedarę (55 proc.). Tačiau tuo vis tik susivilioję neslėpė 32 proc. lietuvių, 22 proc. latvių bei 19 proc. estų. Mūsų šalyje tai dažniausiai darė jauni vyrai, gyvenantys didmiesčiuose.
Paklausus gyventojų kokios priežastys juos labiausiai skatina rinktis legalų vaizdo turinį internete, lietuviai ir latviai draugiškai įvardijo kokybišką ir profesionalų įgarsinimą (atitinkamai 37 proc. ir 40 proc.). Tuo tarpu estams maždaug vienodai svarbūs net trys veiksniai - tai, kad žiūrint vaizdo transliacijas legaliai nereikia vargti siunčiantis duomenis į kompiuterį (27 proc.), taip pat netenka baimintis gauti baudą už įstatymo pažeidimą (23 proc.) bei kęsti nekokybišką įgarsinimą (20 proc.).
Šie žiūrovų įpročiai atsiskleidė atlikus visų trijų Baltijos šalių 1522 gyventojų apklausą šių metų kovo-balandžio mėnesiais. Tyrimo duomenis surinko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“.
