Vienas svarbiausių aptartų klausimų, pasak R. Šadžiaus, buvo narystės ES ir euro įvedimo aspektai.
Estija drąsina siekti euro
„Mūsų panašumai yra gana dideli – mokesčių sistema ir kita. Kalbant apie ekonominę situaciją, taip pat judame panašia linkme ir tai darome panašiais tempais. Vienas didžiausių skirtumų – fiskalinė politika, kuri Estijoje yra griežtesnė nei Lietuvoje“, – sakė J. Ligi. Jis džiaugėsi, kad Lietuva ketina prisijungti prie euro zonos. Kalbėdamas apie siekį įsivesti eurą Estijos finansų ministras sakė matantis tik teigiamus aspektus. Pasak jo, negatyvumas kyla tik iš baimės ir nežinojimo.
„Šiek tiek išaugusi infliacija ar kainų pakilimas yra susiję tik su spartesniu ekonomikos augimu. Palyginus, šioje situacijoje infliacija Estijoje yra labai nedidelė“, – sakė J. Ligi ir ragino ryžtingai siekti tapti euro zonos nare.
Kalbėdamas apie susitikime aptartą ES biudžetą, J. Ligi teigė, kad didžiausia problema yra lėšų trūkumas ir teisingas jų paskirstymas.
Baltijos šalys per mažos, kad būtų išrankios
Latvijos finansų ministras sakė, kad, nepaisant finansų krizės mestų iššūkių ir euro zonoje vykstančių pokyčių, Latvija neketina atsisakyti ketinimo įsivesti eurą 2014-aisiais.
„Mes didele dalimi remiamės Estijos patirtimi, nes nemažai verslo kompanijų dirba abiejose šalyse, yra daug panašių ekonominių rodiklių. Manau, labai svarbu, kad Lietuva taip pat nepamirštų atsigręžti į Baltijos šalis ir jų patirtį“, – sakė A. Vilkis.
Paklausti, ar dabar tinkamas laikas įsivesti eurą, finansų ministrai buvo vienodos nuomonės.
„Svarbu būti pasiruošus įsivesti eurą. Estija tam buvo pasiruošusi 2011-aisiais, Lietuva galbūt bus pasiruošusi 2015-aisiais. Tačiau mažos šalys negali laukti idealaus momento, reikia žengti žingsnį į priekį“, – J. Ligi.
„Mes, mažos šalys, negalime būti išrankios, kaip, pavyzdžiui, skandinavai. Nemanau, kad ateinantys 10–15 metų bus kitokie ar taps palankesni. Kalbant apie Kiprą, Graikiją ir kitas šalis, kurioms kilo sunkumų, nemanau, kad kitais metais taip nutiks dar kuriai nors iš euro zonos narių“, – sakė A. Vilkis.
„Kiekvienoje šeimoje kyla problemų, su kuriomis turime išmokti tvarkytis. Kipras ar Graikija parodė, kad euro zona sugeba sureguliuoti savo funkcijas. Manau, kad tokios problemos tik sustiprina euro zoną“, – sakė R. Šadžius. Jo teigimu, įsivedę eurą būsime geriau pastebimi investuotojams bei tapsime konkurencingesni.
Lietuva gyventojų nuomonės neklaus
R. Šadžiaus manymu, abejojančiuosius palenkti į euro įvedimą teigiamai vertinančiųjų pusę neturėtų būti sunku, nes objektyvūs faktai yra tam palankūs. Ministras teigė, kad Lietuvoje referendumas dėl euro įvedimo nėra būtinas teisiniu požiūriu, nes žmonės savo nuomonę pareiškė stojant į Europos Sąjungą 2004-aisiais.
Susitikime taip pat buvo aptarti Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai ir ES struktūrinės paramos bei kiti klausimai. Lietuvos finansų ministras dėkojo kolegoms už jų iniciatyvumą ir efektyvų susitikimą. Baltijos šalių finansų ministrų susitikimai pradėti rengti nuo 2007 m.
