Europarlamentarai iš Baltijos šalių kritikuoja Europos Parlamento lyderius dėl neryžtingumo įvertinant totalitarinių režimų Europoje padarinius.
Tuo metu Europos Komisijai priekaištauta dėl neveiklumo.
Tai konstatuota Europos Parlamento plenarinės sesijos Strasbūre viešuose politiniuose debatuose. Jie surengti po to, kai kilo nepasitenkinimas kiek anksčiau EK surengtu uždaru totalitarinių režimų nusikaltimų temos svarstymu.
Į jį nebuvo įleisti žiniasklaidos atstovai, nežiūrint to, jog ES Ministrų Taryba yra įpareigojusi EK šią temą apsvarstyti viešai.
EK nuomonę Europos Parlamente atstovavęs viceprezidentas Jacques`as Barrot sakė, jog tik kiekvienos šalies reikalas yra įvertinti savo istoriją ir jos palikimą, EK galinti būti tik dialogo tarpininke.
Tai papiktino Estijos deputatą Tunnę Kelamą, kuris teigė, jog fašizmo nusikaltimai Europoje nelaikomi kiekvienos šalies vidaus istorijos reikalu, tuo tarpu komunistinių režimų nusikaltimus įvertinti paliekama šalims.
Europarlamentaras Justas Vincas Paleckis teigė, jog nusikalstamos J. Stalino veiklos negalima gretinti su vėlesniais sovietų lyderiais, ir kad tarp komunistų buvo nepritariančių režimui.
Latvijos europarlamentaras Girtas Kristovskis kritikavo Europos Parlamento politinių grupių lyderius, kurie nesutinka inicijuoti parlamento rezoliucijos, o apsiriboja tik žodiniu svarstymu.
Lietuvos deputatas Vytautas Landsbergis pabrėžė, jog ES pataikauja Rusijai, kuri daro politinį spaudimą, jog stalinizmo nusikaltimai nebūtų svarstomi ES lygiu.
EK turės pateikti savo išvadas, kai po dvejų metų bus svarstoma galimybė papildyti ES teisės aktą, kalbantį apie rasizmą ir ksenofobiją pataisomis dėl atsakomybės ne tik už holokausto, bet ir už komunistinių režimų nusikaltimų neigimą.
Linas Balsys
