Anot „Lietuvos energijos“ vadovo Daliaus Misiūno Baltijos regiono generaciniai pajėgumai yra įspūdingi, tačiau jų panaudojimas siekia vos trečdalį. „Kainas rinkoje veikia subsidijos, kurios yra taikomos didžiajai daliai elekros gamybos formų“, - kalbėjo „Lietuvos energijos“ vadovas.
D. Misiūno teigimu, tenka subsidijuoti ne tik gamybą iš atsinaujinančių išteklių, bet ir iš dujų, todėl dujomis varomos elektrinės šiuo metu neturi galimybių savarankiškai konkuruoti rinkoje. D. Misiūnas priminė, kad Lietuva už rusiškas dujas moka brangiausiai Europoje, tad tokiose elektrinėse pagaminta elektra užsienio rinkose yra nekonkurencinga.
2010 metais uždarius Ignalinos atominę elektrinę ženkliai sumažėjo viso regiono energetinis saugumas ir šiuo metu Lietuva iš trečiųjų šalių importuoja maždaug 60 proc. visos būtinos elektros.
D. Misiūno teigimu tokia priklausomybė nuo išorinio importo rodo, kad nacionaliniai elektros gamybos pajėgumai yra nepakankami.
Estijos elektros tinklų operatoriaus „Elering“ vadovas Taavis Veskimagis pritarė minčiai, kad elektros importas iš trečiųjų šalių kelią susirūpinimą ir priminė, jog nuo 2025 metų tokios elektros poreikis dar labiau padidės.
„Elering“ vadovo teigimu Baltijos šalys gali tapti koridoriumi elektros srautui iš Šiaurės į Centrinės Europos valstybes.
2014 metais Estiją ir Suomiją sujungs 1 GW galios elektros energijos perdavimo kabelis. 2015 metais Baltijos regioną su Švedija sujungs 700 MW galios jungtis, o iki 2020 metų atsiras ir 1 GW jungtis su Lenkija bei 2,6 GW jungtis su Rusija bei Baltarusija.
Tokie pokyčiai į regiono rinką atneš naujus iššūkius, nes jau dabar vasaros metu tenka susidurti su pakankamo elektros kiekio perdavimo problemomis.
D. Misiūnas ir T. Veskimagis sutinka, kad elektros energetikos vystymas turi būti derinamas viso regiono lygiu ir priminė, kad pirmieji žingsniai šiuo klausimu jau žengti.
Birželį Latvijai prisijungus prie „NordPool Spot“ visos Baltijos valstybės bus tapusios Šiaurės biržos dalimi. Sujungus viso regiono rinkas atsiras galimybė pasiekti kainų konvergenciją.
D. Misiūno teigimu galutinai sujungus Baltijos regiono šalių rinkas turėtų itin supanašėti elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje.
ES tikisi iki 2014 metų sukurti ES masto vidinę elektros rinką. Nuo 2015 metų ši rinka ims plėstis ir į trečiasias šalis.
Pernai sėkmingai susijungė Vengrijos, Čekijos ir Slovakijos elektros rinkos. Šiemet prie bendro projekto turėtų prisidėti Lenkija ir Rumunija.
