Šiemet „Baltijos bangos“ programoje – 8 pilnametražiai vaidybiniai filmai, 10 dokumentinių juostų, Lietuvos studentų trumpametražių vaidybinių filmų ir animacinių filmų programos. Festivalis jau ketvirtus metus suteikia puikią, retą progą susipažinti su artimiausių kaimynių kinematografu, palyginti jį su lietuvišku, paieškoti bendrumų ir skirtumų, padiskutuoti apie juos jaukioje ir draugiškoje Nidos aplinkoje. Šalia susitikimų su filmų autoriais, kino kritikais iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, festivalio metu bus surengtas seminaras, skirtas kino mokymo trijose Baltijos šalyse problemoms, diskusijoms apie pabaltiečių kino ypatumus ir perspektyvas.
Nuo pat pirmos festivalio dienos – rugpjūčio 20-osios – veiks vaikų ir tėvelių pamėgtos animacinio filmo kūrybinės dirbtuvės, kuriose vaikai, vadovaujami dailininkų animatorių Jūratės Leikaitės-Aškinienės ir Valento Aškinio, kurs animacinį filmą pagal Kuršių krašto legendą ir folkloro ansamblio „Giedružė“ atliekamą muziką. Šio kolektyvinio filmo premjera ir jaunųjų kūrėjų apdovanojimai įvyks festivalio atidarymo dieną – rugpjūčio 23-iąją. Festivalio atidarymo diena kasmet ta pati ir ji pasirinkta neatsitiktinai. Trijų Baltijos kaimynių kino kūrėjai vieningai liudija, kad Baltijos kelias nebuvo vienkartinė politinė-ideologinė akcija ir kad mūsų tautų visapusiškas bendradarbiavimas labai svarbus siekiant pripažinimo pasaulyje, kuris Lietuvą, Latviją ir Estiją ir toliau linkęs matyti kaip vientisą geopolitinę erdvę.
„Prieš dvidešimt dvejus metus mes parodėme visam pasauliui, kad trys šalys gali pasiekti savo tikslų vien tik susiėmusios už rankų. Energija, įsižiebusi stovint kartu gyvoje Baltijos grandinėje, paskatino ir Baltijos kino festivalį „Baltijos banga“. Bendri sprendimai energetikos ir susisiekimo srityse yra svarbūs, tačiau išskirtinės vertybės sukuriamos kultūrinių ryšių, tokių kaip „Baltijos banga“ dėka. Esu laimingas, kad kartu su savo kolegomis – Lietuvos ir Latvijos premjerais – kukliai prisidedame prie šio festivalio įsikūrimo“, – taip pernykštę „Baltijos bangą“ pasveikino Estijos Respublikos premjeras Andrus Ansipas. Ir ką čia bepridurti.
Apie programą
Latviai, vadovaujami Latvijos kinematografininkų sąjungos pirmininkės, kino dailininkės Ievos Romanovos, šiemet Nidoje pristatys tris pilno metražo labai skirtingos stilistikos vaidybinius filmus – Jevgenijaus Paškevičiaus režisuotą, ypač vizualų, erotišką, tris istorinius laikotarpius apimantį ir net 6 šalyse filmuotą filmą-mitą „Golfo srovė po ledkalniu“ (2011), sąmojingą šiuolaikinio Latvijos gyvenimo šaržą „Seržanto Lapinio sugrįžimas“ (rež. Gatis Šmits 2010), kurio komiškų bruožų lengvai rastume ir Lietuvos dabartyje, bei visai šeimai skirtą linksmą komediją „Mažieji plėšikai“ (2009), kurios mažieji herojai priversti griebtis visai nevaikiškų priemonių savo tėvų ir šeimos gerovei užtikrinti. Filmo režisierius Armands Zvirbulis bus tarp festivalio svečių ir dalyvaus filmo peržiūroje. Kitus latvių filmus žiūrovams pristatys festivalio viešnia – kino istorikė ir kritikė, Latvijos meno akademijos Teatro ir audiovizualinio meno katedros vedėja dr. Inga Perkone.
Latvijos dokumentikos programoje – dvi pilnametražės juostos. Filmą apie tragiškas stalininio teroro, dar vadinamo Didžiuoju valymu, pasekmes latvių tautai – „Geležinkelio stotelė „Latviai“ 1937“ (2011) – pristatys jo režisierė, kino studijos „Sibiro vaikai“ įkūrėja Dzintra Geka. Antrasis latvių dokumentinis-muzikinis filmas „Garsai po saule“ (rež. Dāvis Sīmanis, Gints Grūbe, 2010) papasakos apie unikalų tarptautinį projektą, kai septyniolika žymių šiuolaikinių kompozitorių (šeši jų tapo filmo herojais) iš visų kontinentų kūrė dainas apie saulę, kurias vėliau atliko garsiausias pasaulyje latvių jaunimo choras „Kamer“. Labai didžiuojamės, kad tarp „Baltijos bangos“ svečių sulauksime ir šiame muzikiniame projekte dalyvavusio (nors filmo herojumi ir netapusio) žymiausio latvių šiuolaikinės akademinės muzikos kompozitoriaus, Dzintros Gekos ir kitų Latvijos režisierių filmų kompozitoriaus, daugybės garbingų premijų ir apdovanojimų laureato Pēterio Vaskso.
Į Estijos filmų programą, kurią sudarė Estijos kinematografininkų sąjungos vadovė, kino prodiuserė Erika Laansalu, pateko trys vaidybiniai filmai: vaiko akimis perteikta liūdna šiuolaikinio Estijos gyvenimo drama „Kapinių sargo duktė“ (rež. Katrin Laur, 2011), estų, latvių ir baltarusių kino kūrėjų bendras darbas „Vieniša sala“ (rež. Peeter Simm, 2012), narpliojantis painias tarpusavio santykių, lemtingų nesusipratimų, keistų polinkių problemas, ir neseniai restauruotas filmas iš sovietinio Estijos kino „Aukso fondo“ „Pašėlę posūkiai“ (rež. Julius Kun, Kaljo Kiisk, 1959), kurį galima apibūdinti kad ir tokiu iš interneto išžvejotu rusų žiūrovo komentaru: „Gana netipiškas atvejis – pagaliau pabaltiečiai susuko padorią, linksmą komediją“.
Tarp penkių dokumentinių filmų iš Estijos – sovietmečiu labai populiaraus, charizmatiško, egocentriško, o dabar pasitikėjimą ir darbą praradusio estų aktoriaus Arvo Kukumägi kino portretas „Kuku: aš išgyvensiu“ (rež. Andres Maimik ir Kaidi Kaasik, 2011), pernai parodytas Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje, ir keturi trumpametražiai darbai: šiltas, muzikinis filmas apie Estijos dainų ir šokių šventę, visos Estijos pasididžiavimą – „Šventė lyjant lietui, šviečiant saulei“ (Peter Murdmaa, Helle Karis, 2012), estų kilmės amerikiečių komiko nuotykiai tėvų gimtinėje – „Andy pristato“ (rež. Jurudiline Keha, 2011), spalvingas kambarinių šuniukų ir jų šeimininkių gyvenimas filme „Madingas šuo“ (rež. Moonika Siimets, 2010) ir „Bulvių respublika“ (rež. Katlin Kaganovitš, 2011), pasakojanti apie žmogų, žutbūt užsibrėžusi įgyvendinti savo svajonę – įkurti Bulvių respublikos muziejų atokiuose kaimelio tyruose.
Lietuvos kino programoje matysime du pilnametražius vaidybinius filmus – Sauliaus Drungos „Anarchiją Žirmūnuose“ (2010) ir keturiomis „Sidabrinėmis gervėmis“ apdovanotą Jurgos Ivanauskaitės romano motyvais sukurtą dramą „Miegančių drugelių tvirtovė“ (rež. Algimantas Puipa, 2012). Abu filmus žiūrovams pristatys patys režisieriai. Dokumentinių filmų kraitėje – trys darbai: naujausias Ramunės Rakauskaitės filmas Žalumose (2012), kurio herojės – trys šių laikų žolininkės, žadančios išgydyti nuo visų dvasios ir kūno negandų, Audriaus Stonio sukurtas su vienatve besigrumiančio buvusio gruzinų imtynininko kino portretas „Raminas“ (2011) ir jaunų režisierių – Miko Žukausko ir Gintarės Valevičiūtės filmas, atsargiai prisiliečiantis prie reto genetinio sindromo kankinamų žmonių būties – „Dievas sukūrė viską, išskyrus kilimą“ (2012). Šis filmas jau pelnė geriausio trumpametražio dokumentinio filmo „Sidabrinę gervę“. Didžiausią smalsumą naujovių ieškančiam žiūrovui turėtų sužadinti šeši trumpametražiai vaidybiniai Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentų darbai (kurso vadovai Algimantas Puipa ir Janina Lapinskaitė) ir jų aptarimas Kino mokymui aptarti skirtame seminare.
Visos festivalio filmų peržiūros vyks Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ (Taikos g. 4) kasdien nuo 19 val. Animacinių filmų seansai prasidės 16 val. (rugpjūčio 24 ir 25 d.). Seminaras apie kino edukaciją vyks rugpjūčio 25 d., šeštadienį, nuo 11 val. Neringos savivaldybės posėdžių salėje (Taikos g. 2). Animacijos mokyklėlės užsiėmimai rengiami Neringos meno mokykloje (Pamario g. 4) rugpjūčio 20–22 d. Visi festivalio „Baltijos banga“ renginiai ir filmų peržiūros NEMOKAMI.
Šiemet „Baltijos banga“ iš pajūrio žada persikelti ir į kitus Lietuvos miestus. Rugsėjį dalis filmų bus parodyti Vilniaus kino centre „Skalvija“, o vėliau ir kituose Lietuvos miestuose.