Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono (BJR) strategija užtikrins ekologiškai tvarią aplinką, didins regiono klestėjimą, skatins jo prieinamumą ir patrauklumą bei garantuos saugumą šioje srityje. Tikimasi, kad šis pavyzdys paskatins ir kitus regionus kurti savo strategijas.
Kaip trečiadienį Europos Sąjungos strategiją BJR pristatydamas sakė Europos Komisijos (EK) Lietuvoje atstovybės vadovas Kęstutis Sadauskas, regionas, jungiantis Švediją, Daniją, Estiją, Suomiją, Vokietiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją, susiduria su rimtomis ekologinėmis grėsmėmis, netolygia ekonomikos plėtra.
BJR yra nepakankami energijos tiekimo ir perdavimo tinklų pajėgumai, nepilnai išplėtota susisiekimo infrastruktūra ir neužtikrinamas laivybos saugumas. K. Sadauskas priminė, kad tai pripažindamas Europos Parlamentas dar prieš porą metų paskelbė ataskaitą, kuria ragino sukurti BJR strategiją. 2007 metų gruodžio 14 dieną Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės išvadose Komisijai buvo pasiūlyta ne vėliau kaip 2009 metų birželį pateikti Baltijos jūros regiono strategiją.
"Buvo pasiūlytos keturios pagrindinės sritys. Be abejo, pirmoji iš jų yra aplinka, ir jos tikslas yra gerinti BJR aplinkos, didžiausios pasaulyje sūroko vandens sistemos, būklę. Kitas tikslas yra ekonomikos klestėjimas. Pirmiausia skatinti tolygesnį šio regiono ūkio vystymąsi. (...) Turi būti energetika ir transportas su tikslu, kad regionas taptų prieinamesnis ir patrauklesnis gyventojams darbo jėgai ir turistams, kapitalui.
Ir ketvirtoji sritis yra saugumas, siekiant išvengti ekologinių katastrofų, naftos išsiliejimo, sprendžiant nusikalstamumo problemas esant atviroms sienoms ir sunkiai kontroliuojamoje pakrantėje", - sakė K. Sadauskas.
Jis pažymėjo, kad ES pirmą kartą pateikė konkrečius pasiūlymus, skirtus visoms Baltijos jūros regiono šalims. Buvo nustatyta 15 prioritetinių sričių, kuriose artimiausiais metais reikia imtis veiksmų. Anot K. Sadausko, strategiją kartu įgyvendintų ES institucijos ir visų šalių vyriausybės, lėšos būtų skiriamos iš ES struktūrinių fondų.
Tarp svarbiausių BJR minimų projektų - fosfatų šalinimas iš valymo priemonių, Baltijos valstybių ir kitų ES šalių energetikos tinklų jungtys, BJR inovacijų ir tyrimų fondų kūrimas, aplinkos technologijų rėmimas, transporto infrastruktūros gerinimas. Taip pat ketinama kurti bendras universitetines programas, integruoti jūros stebėjimų sistemas, kurti saugomas jūrų zonas.
"Strategija nesiūlo nė vieno naujo teisės akto, strategija siūlo pasinaudoti visu tuo, ką turime, tiktai geriau. Pirmą kartą ES bando suformuluoti nuoseklią ir daug aspektų savyje turinčią makroekonominio lygio strategiją. Turime dar vieną variantą - makroregiono strategiją", - kalbėjo jis.
EK atstovybės Lietuvoje vadovo teigimu, iki šių metų pabaigos šiai strategijai turi pritarti ES šalys ir Europarlamentas. Anot K. Sadausko, jau šiuo metu kai kurie veiksmai pradedami įgyvendinti ir atliekamas stebėjimas. Be to, tikimasi, kad ES eksperimentas - strategija Baltijos regione - paragins kitus makroregionus, pavyzdžiui, Dunojaus, Alpių, Viduržemio jūros, suformuoti savas strategijas.
