Švedijoje atliktas tyrimas atskleidė, kad ekologinė situacija Baltijos jūroje nustojo blogėjusi ir labai pamažu ėmė taisytis, praneša dienraštis „Svenska Dagbladet“.
Pirmą kartą rytinėje Švedijos pakrantėje kartu su trąšomis į vandenį patekusių cheminių junginių kiekis sumažėjo, o tai reiškia, kad pakrantės vandenys pradeda valytis, teigiama Stokholmo universiteto profesoriaus, jūrų sistemų ekologijos specialisto Fredriko Wulffo tyrimo išvadose.
„Tai labai malonus siurprizas“, - sakė profesorius. - Jis patvirtina, kad priemonės, kurių buvo imtasi, davė efektą.“
Tačiau mokslininkas perspėjo, kad pirmųjų akivaizdžių Baltijos jūros atsigavimo požymių teks palaukti dar 30 – 50 metų.
Pasak dienraščio, Baltijos jūros aplinkosaugos programų efektyvumas padidėjo po to, kai į ES buvo priimta Lenkija, ir šioje šalyje buvo pradėti statyti vandens valymo įrenginiai. Be to, prie Baltijos teršimo mažinimo prisidėjo ir Danijoje bei Švedijoje įvesta griežtesnė trąšų naudojimo tvarka.
Su Baltija besiribojančių šalių aplinkosaugos ministrai 2007 m. susitarė kasmet į jūrą patenkančių fosfatų kiekį sumažinti 15 000 tonų, o azoto junginių – 137 000 tonų.
Profesoriaus F. Wulffo tyrimas atskleidė, kad dabar šių junginių kiekis Švedijos rytinės pakrantės vandenyse pirmą kartą sumažėjo, sakoma pranešime.
