Taip „Financial Times“ nuomonių skiltyje tvirtina buvęs Lenkijos gynybos ministras Radekas Sikorskis, žymus lenkų finansininkas Maciejus Olex-Szczytowskis ir Centrinės Europos universiteto ekonomikos profesorius Jacekas Rostowskis.
Neseniai pasibaigusiame ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikime Europos Sąjungos solidarumą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui puikiai, nors ir pavėluotai, pademonstravo Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso, rašo autoriai. Mintys apie plačios apimties bendradarbiavimo sutarties tarp Rusijos ir ES atnaujinimą turės palaukti, kol Rusija nustos taip iššaukiamai elgusis su savo kaimynais Europoje.
Atkirtį gavęs Rusijos lyderis, kaip jau yra buvę ir anksčiau, nagrinėja taktinio atsitraukimo galimybes. Jis jau viešai liepė savo pavaldiniams “išspręsti” lenkiškos mėsos “problemą” (vertimas: “Greit raskit man dingstį atšaukti nepagrįstą embargo, kurį aš pats paskelbiau”). Tikėsimės, kad Rusija taip pat nutrauks savo elektroninę ataką prieš Estiją, naftos blokadą prieš Lietuvą ir taip toliau. Tačiau Rusijos pasirinkta skaldymo strategija, iš visko sprendžiant, vykdoma ir toliau, tad reikia laukti naujų ES solidarumo išbandymų, net jei panašios “problemos” bus “išspręstos”.
Vokietijos kanclerei ir Europos Komisijos pirmininkui iš naujo ir kur kas geriau įsižiūrėjus į Putiną atėjo metas atšaukti Baltijos dugnu iš Rusijos į Vokietiją tiesiamo Šiaurės Europos dujotiekio statybos projektą, tvirtina autoriai. Rusijos valstybinė monopolija “Gazprom” šiame projekte dalyvauja valdančiojo partnerio, o bendrovės BASF ir “Eon” – mažųjų akcininkų teisėmis. Šis dujotiekis – tai labiausiai piktinantis Putino bandymas suskaldyti ES ir jai pakenkti. Jis taptų geopolitine Europos Sąjungos katastrofa, rašoma “Financial Times”.
“Nord Stream” dujotiekio projektą nepasikonsultavęs su ES partneriais pradėjo Merkel pirmtakas kancleris Gerhardas Schröderis.
Ekonomine prasme Šiaurės Europos dujotiekio statyba absurdiška, teigia autoriai. Jo kaina (neoficialiais duomenimis – 12 milijardų eurų, oficialūs skaičiai nepateikiami) bus 3 ar 5 kartus didesnė, nei naujų antžeminių vamzdynų šalia jau esamų nutiesimas. Projekto finansavimas bus sudėtingas, nes Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas vengia jame dalyvauti, o Vokietijos mokesčių mokėtojų prisiimami Rusijos įsipareigojimai kelia Europos Komisijos abejones. Tačiau vienaip ar kitaip statybos kainos niekaip nepadengs Vokietijos ar kitų ES gamintojų ir vartotojų tarifai.
Jie turės sumokėti už tai, kad rinkoje sustiprės Rusijos “Gazprom” ir jo sąjungininkų dominavimas, o tai visiškai prieštarauja europietiškai liberalizavimo politikai.
Neišvengiamai išaugs energijos išteklių kainos ir sumažės Vokietijos bei ES konkurencingumas. Neatstatomų gamtinių išteklių naudojimas įsitvirtins kur kas pigesnės ir švarios branduolinės energetikos sąskaita.
Geopolitiniu požiūriu Šiaurės Europos dujotiekis užtikrins Rusijai ne tik didesnę ES priklausomybę nuo jos energetikos. Rusija įgis galimybę skaldyti senąsias ir naująsias ES nares, pasirinktinai “užsukdama čiaupą”, kaip tai ji jau buvo padariusi Baltarusijai, Gruzijai, Ukrainai ir neseniai Lietuvai bei Estijai.
Būtent dėl šios principinės priežasties Lenkija, Estija ir Lietuva prieštarauja šio dujotiekio statybai (Švedijos abejonės yra ekologinio pobūdžio).
Po susitikimo Samaroje Rusija paskelbė statysianti naują “aplinkinį” vamzdyną per Baltijos jūrą, šį sykį naftotiekį. Egzistuojančius transporto maršrutus vakarų kryptimi jis pavers pertekliniais. Jei Putinas iš tiesų tikisi, kad energetikos srityje jis vis dar gali skaldyti ir valdyti, geriausias būdas parodyti, kad jis klysta – atsisakyti Šiaurės Europos dujotiekio statybos ir aiškiai pareikšti apie Europos Sąjungos šalių energetinį solidarumą, teigia autoriai dienraštyje “Financial Times”.
