Vakarų Europos šalys ima atidžiau nagrinėti galimas Šiaurės Europos dujotiekio projekto pasekmes, juntamas didesnis šių šalių žiniasklaidos dėmesys, rašo „Lietuvos žinios“.
Didžioji Britanija iki šiol laikosi neutralios pozicijos dujotiekio klausimu, nes kurį laiką pati tikėjosi ateityje prie jo prisijungti, jei jis būtų iš Vokietijos pratęstas į Olandiją.
Tačiau padidėjęs britų žiniasklaidos dėmesys šiam projektui teikia vilčių, kad šalies valdžia rimčiau ims domėn projekto oponentų poziciją.
Jau keletą mėnesių Helsinkio uoste švartuojasi laivai, tiriantys būsimojo dujotiekio maršrutą Baltijos jūroje. Tai didžiulio masto ir itin sudėtingi techniniai darbai – juk dujotiekis turi nusidriekti ištisus 1,2 tūkst. kilometrų.
Numatyta, kad tiesimo darbai bus baigti 2010 metų pabaigoje, tačiau šis terminas jau dabar atrodo nelabai realus. To priežastis – aktyvus Lenkijos, Baltijos šalių ir Suomijos (iš dalies ir Švedijos) pasipriešinimas projektui.
Trys svarbiausios minėtų valstybių nepasitenkinimo priežastys yra ekonominis projekto nepagrįstumas, politiniai jo tikslai ir pavojus, kylantis aplinkai. Aplinkosaugos rizikos faktoriai į projekto priešininkų stovyklą patraukė ir kai kurias nevyriausybines organizacijas.
Britų žiniasklaida pažymi, kad Šiaurės Europos dujotiekio projektas yra labai brangus. Kaip rodo kad ir kukliausi skaičiavimai, jis atsieis 5 mln. eurų (daugiau nei 17 mlrd. Lt). Didžiulė projekto kaina – svarbiausias įrodymas, kad jis yra inicijuotas politiniais tikslais. Tai teigia kiekviena Baltijos šalių ar Lenkijos vyriausybė. Neseniai tai pakartojo ir naujasis Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas.
BBC tinklalapyje cituojami jo teiginiai, kad dujotiekio tiesimas per Lenkijos teritoriją atsieitų kur kas pigiau. Be to, tiek Lenkija, tiek Baltijos šalys galėtų užsidirbti iš tranzito mokesčių. BBC taip pat pabrėžia D. Tusko žodžius, kad sausuma nutiestas dujotiekis padidintų energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos.
Nors britų žiniasklaida (bent kol kas) neakcentuoja Lenkijos ir Baltijos šalių teiginių, kad ŠED projektas buvo Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir buvusio Vokietijos kanclerio Gerhardto Schroederio (kuris sėkmingai įsidarbino projekte) sandoris apeiti mūsų valstybes, didesnis dėmesys projekto kainai ir politiniams aspektams rodo, kad britų visuomenės požiūris keičiasi.
Didžioji Britanija – viena Europos Sąjungos valstybių, kurios nėra tiesiogiai priklausomos nuo Rusijos dujų tiekimo. Todėl jos žiniasklaidos dėmesys Lenkijos ir Baltijos šalių pozicijai yra labai svarbus: jis gali sukelti platesnių diskusijų kitose Vakarų Europos šalyse – Prancūzijoje, Italijoje arba Ispanijoje.
Dujotiekio klausimas jaudina ir daugelį Suomijos gyventojų. Vieni aktyviausių projekto kritikų Suomijoje – žaliųjų organizacija „Greenpeace“. Čia pat girdėti ir Švedijos bei Danijos aplinkosaugininkų balsai dėl jūrinių minų ir cheminių ginklų kapviečių Baltijos jūroje, likusių nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
