Trečiadienį, birželio 8 d. Vilniuje, „Šokio teatre“ įvyko „Baltijos baleto grupės“ surengta spaudos konferencija, kurioje jauno, bet perspektyvaus ir entuziazmo nestokojančio šokių kolektyvo nariai kalbėjo apie dabartinę situaciją, ambicijas sugrąžinti emigravusius talentingus šokėjus atgal į Lietuvą, edukacinės veiklos planus ir derybas su vienu garsiausių baleto profesionalų Petru Skirmantu. Taip pat buvo pristatytos ir dvi sezono pabaigos premjeros – šokio spektakliai „Diagnozė: Vyras“ ir „Arachnė“.
Pasiekimai ir ambicijos
Trupės režisierė, choreografė Marija Simona Šimulynaitė pasidžiaugė sezono pabaigoje išleidžiamomis dviem premjeromis. „Ne kiekvienam teatrui tai pavyksta, ne kiekvienas teatras ryžtasi birželio viduryje išleisdami premjeras, mes rizikuojame pralošti, neiš parduoti bilietų. Ryžtamės laužyti tradicinį teatrų repertuarų uždarymo stereotipą ir viliamės, kad Vilniaus miestui tai yra reikalinga, kad tai turi būti puoselėjama. Kodėl vasarą sezonas užsidaro, visų teatrų durys užtrenkiamos ir niekas negali grožėtis šiuolaikiniu teatru, šokių, baletu? Mes tą ir agituojame bei tikimės stipraus palaikymo iš Vilniaus miesto šokio mėgėjų ir žiūrovų“, ‒ kalbėjo choreografė.
M. S. Šimulynaitė kalbėjo, kad trupė formuojama kryptingai. „Baltijos baleto grupė“ įsikūrė prieš nepilnus metus, rugsėjo mėnesį. Per tą laiką mes spėjome išleisti premjerą pagal „Depeche Mode“ muziką „Kitas pasaulis“, taip pat vystome trupę ‒ kai kurie nariai „atsisijojo“, bet atsirado naujų. Šiuo metu vedamos derybos su vienu iškiliausių, žinomiausių šiuolaikinio baleto primarijų, Petrų Skirmantu. Jis greičiausiai bendradarbiaus su mumis nuo kito sezono, bus repetitorius, klasikinės pamokos baletmeisteris“, ‒ sakė ji.
Anot režisierės, nuo kitų valstybinių teatrų „Baltijos baleto grupė“ skiriasi tuo, kad skatina emigravusius Lietuvos menininkus grįžti atgal. „Mes su šia trupe skatiname, kad jie emigruotų atgal į Lietuvą. Išvyksta labai daug talentingų žmonių, o norisi, kad jie talentą skleistų čia, kur jų yra šaknys, kur jie gimę. Susilaukiame susidomėjimo internete, įvairių pasiūlymų, o tai labai svarbu“, ‒ sakė M. S. Šimulynaitė.
Plėtojama ir „Baltijos baleto grupės“ kaip edukacinės trupės idėja. „Šokėjas turi būti intelektualus, jam suteikiamos sąlygos atvirai reikšti savo nuomonę, tobulinti savo kūno galimybes. Nuo kito sezono turbūt pas mus jau vyks ir modernaus šokio pamokos. Rengiame workshopus, seminarus. Norint būrti kitokią trupę, kurios pagrindas būtų baletas, edukacija yra neatsiejame dalis“, ‒ kalbėjo režisierė.
Naujus spektaklius „Baltijos baleto grupė“ „Šokio teatre“ pristatys vieną po kito: birželio 15 d. publikai bus pristatytas šokio spektaklis „Diagnozė: Vyras“, o birželio 16 d. – „Arachnė“.
Vyriškasis pradas – „Diagnozė: Vyras“
M. S. Šimulynaitė kalbėdama apie spektaklio „Diangonė: Vyras“ atsiradimo priežastis sakė, kad jos visiškai natūralios – noras suprasti ir pažinti priešingos lyties atstovus. „Aš moteris ir man be nepaprastai aktuali tema yra vyras: kas jis toks, kodėl jis toks keistas? Kaip ir vyrams analogiškai lygiai tas pats yra su moterimis: kodėl jinai tokia nelogiška, kodėl isterikuoja? Iš pamąstymų apie vyrus, diskusijų su kolegėmis su draugėmis ir gimė šis spektaklis. O kodėl „Diagnozė: Vyras“? Nes tą diagzonę ėmėme iš pačių vyrų“, ‒ spektaklio atsiradimo priežastis įvardino režisierė.
Spektaklio muziką gyvai atliks mušamųjų instrumentų grupė „Giunter percussion“. „Muzika labai temperamentinga, persunkta testosteronu ir manau puikiai tinka pavadinimui bei spektaklio koncepcijai“, ‒ kalbėjo grupės įkūrėjas Pavel Giunter.
Moteriškasis pradas – „Arachnė“
Spektaklio „Arachnė“ pagrindas – antikinis Ovidijaus mitas „Metamorfozės“. Tai mitas apie jauną merginą Arachnę, kuri gyrėsi esanti geriausia audėja, gebanti austi geriau už pačią deivę Atėnę. Paliepta deivės atsisakyti savo puikybės ir gailėtis poelgių Arachnė jai metė iššūkį. Pralaimėjusi audimo varžybas ji mėginusi nusižudyti, tačiau Atėnė pagailėjusi merginą pavertė ją voru.
Režisierė akcentavo novatorišką „Arachnės“ spektaklio apšvietimą. „Prožektoriai tampa gyvais veikėjai, personažais ir tiesiog šoka scenoje. Jie kaip aktoriai turi savo funkciją, vidinį tekstą ir tai labai įdomu Tadui Valeikai režisuoti tokį šviesų spektaklį. Džiugu, kad turime tokią palankią bazę „Šokio teatre“, ‒ pasakojo M. S. Šimulynaitė.
M. S. Šimulynaitė kalbėjo „Arachnėje“ įžvelgusi jauną šių laikų kūrėją, menininką. „Tai yra jaunas kūrėjas, kuris audžia, kuria, dirba, atiduoda visus gyvybės syvus savo profesijai, tuo gyvena, tai yra jo pašaukimas. Atėnė arba dievybė šiais laikais, mano akimis, yra pinigai ir valdžia. Nagrinėjamas jų santykis – kaip dievybė atsižvelgia į jauną kūrėją, t.y. koks yra valdžios ir politikų santykis su jaunais menininkais, kurie dirba, stengiasi, aria iš širdies, visą gyvenimą tarsi išaudžia savotiškame audinyje. Valdžia užuot paskatinusi kurti jaunam menininkai suriša rankas ir kojas“, ‒ su lengva nuoskauda balse kalbėjo režisierė.
Valstybės paramos nesulaukia
Aiškiai juntamas kartėlis M. S. Šimulynaitės balse neatsitiktinis – valstybės paramos „Baltijos baleto grupė“ kol kas nesulaukia. „Tema labai artima mums ir mūsų situacijai. Valdžios santykis su mumis „gleivėtas“, jis slidus ir nelabai mums tepa grindis, ant kurių galėtume dėti jauną trupės koją. Iš valdžios nesulaukiame jokios paramos ‒ neturime realios atramos. Jau pradeda nusibosti – puoselėji kūrybą, kažką darai, o valdžiai ne motais. Tikimės, kad galbūt kitais metais sulauksime kokios nors pagalbos“, ‒ apgailestavo šokio spektaklio kūrėja.
Buvo atmesta „Baltijos baleto grupės“ paraiška gauti finansavimą iš Kultūros rėmimo fondo modernios „Gulbių ežero“ versijos spektaklio pastatymui. Visi spektakliai, anot trupės vadybininko Valdo Petreikio, kol kas statomi privačiomis lėšomis.
