Baltojo vyno mėgėjai dabar turėtų jausti mažesnę kaltę dėl tokio savo pomėgio: naujausi tyrimai patvirtino, kad įvairios rūšies baltieji vynai pasižymi tokiu pat teigiamu poveikiu, kaip ir raudonieji, skelbia „New Scientist“.
Atliekant eksperimentus su laboratoriniais gyvūnais buvo nustatyta, kad žiurkės, kurių racionas buvo papildytas baltuoju vynu, dėl širdies veiklos sutrikimų nukentėdavo mažiau, nei kitos žiurkės, kurios buvo girdomos tik vandeniu arba etilo spiritu. Šis teigiamas efektas beveik atitinka bandymų, kurių metu laboratoriniams gyvūnams buvo duodama raudonojo vyno arba pozityviu poveikiu pasižyminčios jo sudėtinės dalies resveratrolo, esančio tik vynuogių žievelėje, rezultatus.
Baltasis vynas, pagamintas iš minkštosios vynuogių, kurių žievelė buvo pašalinta, masės, neturi resveratrolo. Manoma, kad būtent ši medžiaga yra svarbiausioji vadinamojo „prancūzų paradokso“ priežastis. Jo esmė – žemas sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis lygis šalyje, garsėjančioje riebaus maisto ir saikingu raudonojo vyno vartojimu.
Tačiau tokiu poveikiu pasižymi ne tik raudonasis vynas, teigia Konektikuto universiteto (JAV) Medicinos mokyklos molekulinės biologijos profesorius Dipakas Dasas. „Tai būdinga visai vynuogei, o ne tik jos žievelei“, - tvirtina jis.
D. Dasas ir jo kolegos laboratorinėms žiurkėms duodavo itališko raudonojo ir baltojo vyno. Jo kiekis žmogaus atveju atitikdavo vieną arba dvi taures vyno per dieną. Kiti bandomieji gyvūnai gaudavo biologiškai aktyvių medžiagų polifenolių. Manoma, kad jie yra naudingesni sveikatai, nei vynas.
Bandymų metu paaiškėjo, kad iš visų širdies veiklos sutrikimus patyrusių laboratorinių žiurkių, kurios gaudavo vyno arba polifenolių, mažiausiai nukentėdavo tos, kurios buvo girdomos vandeniu arba vynu. Jų aortos kraujotaka ir kraujospūdis taip pat gerokai sumažėdavo.
Molekuliniai laboratorinių žiurkių širdies ląstelių tyrimai atskleidė, kad baltajame vyne esančios medžiagos saugo ląstelės „jėgainę“ – mitochondriją. Mitochondrijas ardo deguonies ir maistingųjų medžiagų trūkumas. Tokiu atveju ląstelėms belieka tik savižudybės išeitis – apoptozė.
Vyną vartojusių žiurkių mitochondrijos atrodė geresnės, tik nedaugelis jų širdies ląstelių buvo perėjusios prie apoptozės. Lygiai taip pat atrodė ir polifenolius, tarp jų iš raudonojo vyno gautą resveratrolą ir baltajame vyne esantį tirosolą bei hidroksitirosolą, gavusių žiurkių ląstelės.
Pasak D. Daso, pažvelgus į visų trijų cheminių junginių struktūrą galima pamatyti tik vieną atsakymą į klausimą „Kodėl?“. Ji nėra visiškai identiška, tačiau bendrų bruožų turi daugiau nei pakankamai, kad galėtų ląstelėse aktyvuoti vienas ir tas pačias reakcijas.
Hatterio kardiologijos tyrimų instituto Keiptaune (PAR) direktoriaus Lionelo Opie tvirtinimu, profesoriaus Daso tyrimų rezultatai – nepaneigiamas įrodymas, kad baltasis vynas saugo laboratorines žiurkes nuo širdies priepuolių pasekmių.
Vis dėlto jis pabrėžia ir tai, kad žmonės neretai patiria širdies priepuolius dėl trombų pažeistose arterijose, juos nebūtinai lemia mitochondrijų nykimas. Mokslininkas priduria, kad panašūs eksperimentai, atlikti su šunimis, parodė, jog raudonasis vynas šiuo požiūriu yra pranašesnis už baltąjį.
Savo ruožtu profesorius D. Dasas tvirtina, kad eksperimentai pačioje artimiausioje ateityje patvirtins baltojo vyno naudingumą. „Mes galėsime pagrįstai teigti, kad viena ar dvi taurės baltojo vyno per dieną turi tokį pat poveikį, kaip raudonasis vynas“, - įsitikinęs jis.
Kad naudingosios baltojo vyno savybės buvo pastebėtos taip vėlai, „kaltos“ 1992 m. „prancūzų paradoksą“ tyrusių medicinos specialistų išvados ir pernelyg į resveratrolą sutelktas tyrėjų dėmesys, mano mokslininkas.
Pasak „New Scientist“, kol laukiama naujų teigiamo baltojo vyno poveikio įrodymų, netrukus gali prasidėti „anglų paradokso“ tyrimai. Profesorius D. Dasas tvirtina, kad alus taip pat naudingas širdžiai.
