Pagaliau, po 20 metų restauracijos ir sutvirtinimo darbų, Pizos bokštas švyti visu savo gražumu ir baltumu, nebejuosiamas pastolių, virvių ir metalinių grandinių.
„Tai įvykis, kurio laukėme nuo 1990“, - komentavo Pizos bokšto meras Marco Filippeschi, kai buvo nuimtos paskutinės konstrukcijos, pritvirtintos prie garsiojo bokšto.
Kiekvienais metais bokštas buvo vis tiesinamas ir nors tokių tiesinimų skaičius begalinis, dar porą metų jis bus toliau prižiūrimas ir pataisomas, vėliau, kiekvienąkart jis ims vis labiau ir labiau krypti.
Prieš gerą dešimtmetį buvo nuimti kabliai, kurie turėjo ištiesinti net 40 centrimetrų pakrypusią „Stebuklų aikštės“ varpinę. Tuomet prasidėjo 7000 kvadratinių metrų marmuro, dengiančio garsųjį bokštą, restauracijos ir valymo darbai. Bokštas labiausiai juoduoja nuo išmetamųjų dujų taršos.
Dabar Pizos bokštas didingai švyti ir nors buvo „išlaisvintas“ iš paskutiniųjų jį juosusių sutvirtinimų ir pastolių, viduje buvo palikti įvairūs aparatai, kurių pagalba ekspertai, prižiūrintys bokštą, tiesiogiai gali kontroliuoti varpinės būklę, kuri, kaip jie tvirtina, šiuo metu yra gera.
Bokštas yra 56 metrų aukščio, pastatytas 12 - 14 amžiuje. Ekspertai tvirtina, kad Pizos bokštas dar gali išsilaikyti apie porą amžių.
Šventė, skirta Pizos bokšto atstatymo darbų pabaigai vyks birželio mėnesio 17 dieną, šia dieną sueis lygiai 10 metų nuo varpinės atidarymo lankytojams. Taip pat šią dieną švenčiama San Ranieri, Pizos bokšto globėjo diena.