Paskolų ieškanti Baltarusija pasiryžusi imituoti demokratines reformas, o Vakarų šalys pasiruošusios pakeisti nuomonę apie šią valstybę.
Baltarusija stebina. Po pastarosiomis savaitėmis Baltarusijoje priimtų politinių ir ekonominių sprendimų politikos apžvalgininkai ir ekonomikos ekspertai jau nebando prognozuoti šios šalies prezidento veiksmų. Kas iš tikrųjų vyksta kaimyninėje šalyje? Tai žinoti reikia, nes Baltarusija mums svarbi ir kaip prekybos partnerė, ir kaip tranzito valstybė.
Paieškos Vakaruose
Baltarusija primena laivą, kurio kapitonas neapsisprendžia, kuriame uoste reikėtų prisišvartuoti. Laiko liko nedaug – šių metų lapkričio mėnesį Baltarusijoje vyks prezidento rinkimai. Politologai kol kas nedrįsta prognozuoti, ar dabartinis prezidentas juose dalyvaus.
Kita žinia, į kurią mažai kas atkreipė dėmesį, yra ta, kad JAV tyliai atšaukė sankcijas stambiausiam Baltarusijos bankui „Transbank“. Amerikiečiai paaiškino, kad bankas atliko būtinus darbus ir įdiegė efektyvią vidaus kontrolės sistemą, kuri padės aktyviai bendradarbiauti su kontroliuojančiomis JAV tarnybomis. Be kita ko, dėl naujos paskolos Minskas tariasi ir su Tarptautiniu valiutos fondu, o Baltarusijos ekonomikos ministras neseniai dalyvavo konferencijoje Londone ir siekė į šalį pritraukti užsienio investicijų. Kaip galėtume paaiškinti šiuos Minsko veiksmus? Aliaksandras Lukašenka supranta, kad dėl ES, JAV ir kitų šalių taikomų sankcijų Rusijai finansavimas iš šios šalies neišvengiamai mažės, o Baltarusijai verkiant reikia pinigų – 2015 m. šalis turės grąžinti 4 mlrd. JAV dolerių skolą užsieniui, o jos ižde tiek pinigų nėra.
Nedidelis Kremliaus šantažas
Taigi A.Lukašenka dėl minėtų priežasčių, regis, pasiryžęs imituoti demokratines reformas, o Vakarų šalys pasiruošusios pakeisti nuomonę apie šią valstybę. Dėl šios priežasties Muitų sąjungos šalių vadovų susitikimo Maskvoje išvakarėse A.Lukašenka, nesuderinęs veiksmų su Kremliumi, nuvyko į Kijevą ir suvaidino taikdarį. Susitikimo Maskvoje išvakarėse toks žingsnis šiam veikėjui buvo svarbus, tai buvo tarsi nedidelis Kremliaus šantažas: štai aš, A.Lukašenka, moku tartis ir su Kijevu, ir su Maskva. Taigi jis laimėjo, nors tik trumpam atkreipė tiek Maskvos, tiek Vakarų šalių dėmesį. Kita vertus, toks jo veiksmas buvo svarbus ir iš Maskvos pasigirdus abejonėms dėl A.Lukašenkos dalyvavimo 2015 m. turėsiančiuose vykti Baltarusijos prezidento rinkimuose. Įsidrąsinęs A.Lukašenka, net nepaklaustas, Maskvoje žurnalistams paaiškino, kad tai nuspręs Baltarusijos žmonės, o ne politinės marionetės. Taip jis neoficialiai pavadino jo galimybėmis būsimuose rinkimuose suabejojusį Rusijos ambasadorių Baltarusijoje.
Prognozuoja, bet tyli
Kaip galimus pokyčius vertina ir ko iš Baltarusijos tikisi Lietuvos verslininkai? Tai sužinoti galima tik neoficialiai. Šioje šalyje verslo interesų turintys įmonių vadovai ar atstovai, žinoma, bando prognozuoti, tačiau viešai apie tai nekalba.
„Girdėjau, kad A.Lukašenka savo kandidatūrą kels dar vienai kadencijai, o mūsų įmonė šioje šalyje artimiausiais metais turės reikalų, todėl aš kategoriškai reikalauju neminėti ne tik mano vardo, bet ir įmonės pavadinimo“, – sakė vienos akcinės bendrovės direktorius.
Kalbesnis buvo Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos departamento vadovas Sigitas Besagirskas. „Dėl Vakarų šalių sankcijų Rusijai ir dėl ilgam sumažėjusios naftos kainos nuvertėjo Rusijos rublis, ir tai paveiks kitas Muitų sąjungos šalis, taigi ir Baltarusiją“, – sakė S.Besagirskas. Jau paveikė. Štai dėl konflikto su Azerbaidžanu Rusijoje užtarimo ieškančios Armėnijos valiuta taip pat greitai nuvertėja, kaip ir Rusijos rublis. Ta pačia kryptimi pasuko ir Baltarusijos valiuta, tačiau A.Lukašenka griebėsi daugelį nustebinusių kraštutinių priemonių.
Diktatoriški sprendimai
Panika Rusijoje labai greitai persimetė ir į Baltarusiją: jos žmonės puolė į bankus ir valiutos keitimo punktus pirkti dolerių bei eurų. Štai tada A.Lukašenka nusprendė panaudoti galimybes, kurių gali imtis tik diktatorius: bankams ir valiutą keičiančioms įstaigoms nurodyta taikyti plėšikišką 30 proc. rinkliavą. Labai paprasta: jeigu perki 100 dolerių, 30 dolerių palieki Baltarusijos iždui. Tvirtos valiutos pirkimo apetitas kaip mat sumažėjo. Šiuo sprendimu suabejojusi Baltarusijos centrinio banko vadovė tą pačią dieną buvo pakeista sukalbamesniu specialistu, kuris ramiu veidu pritarė ir kitam originaliam sprendimui prekybai su Rusija nustatyti specifinį Rusijos rublio ir JAV dolerio santykį. Kaip žinome, Rusija buvo išsikovojusi, kad per 90 proc. atsiskaitymo operacijų buvo atliekama Rusijos rubliais. Tačiau vien dėl jų nuvertėjimo Baltarusija prarado beveik 740 mln. JAV dolerių. Todėl A.Lukašenka susitikimo Maskvoje išvakarėse viešai pareiškė, kad atsiskaitymas su Rusija būtų atliekamas ne rubliais, bet doleriais arba eurais. Juolab kad už naftą ir dujas Baltarusija Rusijai mokėjo doleriais.
Tačiau nuvykęs į Maskvą A.Lukašenka šio ketinimo nekomentavo. Vis dėlto galima numanyti, kad neviešai jie buvo išsakyti. Grįžęs į Minską A.Lukašenka paskelbė, kad atsiskaitant su Rusija bus taikomas ne rinkoje galiojantis, bet jo įsaku nustatytas Rusijos rublio ir JAV dolerio santykis: 1 USD = 43 RUB. Ko gero, tai bus pirmas atvejis šiuolaikinėje pasaulinėje finansų istorijoje, kai trečios šalies vadovas nustatė kitų dviejų šalių valiutų kursą. Taip buvo elgiamasi tik SSRS laikais.
Ką už tai Kremlius pažadėjo A.Lukašenkai? Labiausiai tikėtina, kad kol bus laikomasi nustatyto kurso, Rusijos veterinarijos tarnyba „Rosselchoznadzor“ į Baltarusijos produktų kilmę žiūrės pro pirštus. Manau, kad ši žinia yra svarbi ir kai kurių ES šalių maisto produktų gamintojams.
Pertvarkyta vyriausybė
Grįžęs iš Muitų sąjungos vadovų pasitarimo Baltarusijos prezidentas vienu kirčiu iš esmės pertvarkė savo šalies vyriausybę. Gal taip pasielgti prezidentui patarė šalies parlamentas? Ne. Tai įsaku nusprendė vienas žmogus – prezidentas. Ir, kaip įprasta diktatorinėje valstybėje, tai padaryta netikėtai, be diskusijų ir aptarimų su kitaip manančiaisiais.
Taigi atleistas vyriausybės vadovas, būrys ministrų, centrinio banko vadovas, administracijos ir trijų apskričių vadovai. Įdomu, kad premjeru paskirtas Maskvoje gimęs ir Baltarusijos ambasadoriumi Rusijoje dirbęs, o pastaruoju metu Baltarusijos prezidento administracijai vadovavęs Andrejus Kobiakovas. Pakeisti ekonomikos, pramonės, švietimo, mokesčių ir rinkliavų ministrai ir net Nacionalinio statistikos komiteto vadovas. Taigi galima laukti, kad ir statistika bus skelbiama tik leidus prezidentui. Valstybėje turi būti tvarka.
