Apie tai penktadienį pranešė Baltarusijos gynybos ministerija.
Pasak ministerijos spaudos tarnybos, „Wagner“ nariai veikia kaip instruktoriai.
Prieš savaitę Gynybos ministerija pademonstravo lauko stovyklą, kurią pasiūlė „Wagner“, jei ši persikels į Baltarusiją, bet sakė, kad stovykloje prie Asipovičų šios privačios karinės bendrovės kovotojų nėra.
Autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka pridūrė, kad planas juos priimti šalyje pagal susitarimą, kuriuo praėjusį mėnesį buvo nutrauktas trumpai gyvavęs maištas Rusijoje, sustabdytas.
Jis tada pareiškė, kad samdinių vadas Jevgenijus Prigožinas yra Rusijoje, o jo kariai kol kas lieka savo stovyklose, ir iškėlė naujų klausimų dėl susitarimo, kuris padėjo užbaigti Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino valdžiai mestą iššūkį.
Baltarusijos autoritarinis prezidentas atmetė prielaidas, kad samdiniai galėtų pulti Ukrainą iš Baltarusijos teritorijos, kuria Rusijos pajėgos naudojosi kaip placdarmu Ukrainos puolimui 2022 metų vasarį.
Per mažiau nei parą trukusį sukilimą birželį J. Prigožino samdiniai greitai prasiveržė pro Pietų Rusijoje esantį Rostovą prie Dono, nepaleidę nė vieno šūvio užėmė ten esantį karinį štabą ir atsidūrė maždaug už 200 km nuo Rusijos sostinės.
J. Prigožinas apibūdino tai kaip „teisingumo žygį“, kuriuo siekė nušalinti savo ilgamečius priešus – Rusijos gynybos ministrą Sergejų Šoigu ir kariuomenės generalinio štabo viršininką generolą Valerijų Gerasimovą, kurio vadovavimą karui Ukrainoje jis kritikavo.
„Wagner“ kovotojai nesulaukė didelio pasipriešinimo ir numušė mažiausiai šešis karinius sraigtasparnius ir vadavietės lėktuvą, žuvo mažiausiai 10 karių. Kai buvo sudarytas susitarimas, „Wagner“ bosas įsakė savo kariams grįžti į stovyklas.
Neegzistuoja teisiškai
Nutrauktas sukilimas sukėlė didžiausią grėsmę V. Putinui per daugiau nei du dešimtmečius jo valdymo.
Išvakarėse V. Putinas viename interviu nurodė, kad nors „Wagner“ yra, ji neegzistuoja teisiškai, o Kremlius penktadienį paskelbė, kad Rusija galėtų suteikti teisinį statusą privačioms karinėms grupėms.
Tokių grupių kaip „Wagner“ santykių su Rusijos valstybe dviprasmiškumas leido Kremliui pagrįstai neigti, kad jis siunčia privačius kovotojus tarnauti valstybės interesams užsienyje.
Po nutraukto sukilimo Maskva ėmė labiau kontroliuoti „Wagner“, be kita ko, paėmė iš jos atsargų visą sunkiąją karinę techniką ir sudarė susitarimą dėl jos lyderio išsiuntimo į Baltarusiją.
V. Putinas „Kommersant“ pasakojo, kad per susitikimą Kremliuje J. Prigožinas atsisakė leisti, kad jo kovotojams vadovautų kas nors kitas.
Kremlius teigė, kad praėjus kelioms dienoms po nutraukto maišto prezidentas V. Putinas Maskvoje susitiko su J. Prigožinu ir kelias valandas su juo kalbėjosi.
Ketvirtadienį vėlai vakare paskelbtame interviu „Kommersant“ V. Putinas sakė, kad pasiūlė „Wagner“ kovotojams tolesnę perspektyvą.
„Jie visi galėtų susirinkti į vieną vietą ir toliau tarnauti“, – sakė V. Putinas.
„Jiems niekas nebūtų pasikeitę, jiems būtų vadovavęs tas pats asmuo, kuris visą laiką buvo jų tikrasis vadas“, – interviu pareiškė V. Putinas.
Rusijos prezidentas nurodė, kad dauguma „Wagner“ kovotojų sutiko su šiuo pasiūlymu, tačiau J. Prigožinas atsisakė.
Vašingtono ir Briuselio sankcionuotas J. Prigožinas daugelį metų veikė šešėlyje, tačiau prasidėjus puolimui Ukrainoje atsidūrė dėmesio centre.
