Švedų Minske išbarstyti pliušiniai meškučiai Lietuvai gali atsirūgti 900 mln. litų. Maždaug tiek pajamų netektų šalies transportininkai, jei Baltarusija nuspręstų krovinius siųsti ne per Klaipėdos, o per kitus uostus, rašo dienraštis „Vakarų ekspresas“. Tiesa, daugelis Klaipėdos uostininkų visgi nemano, kad kaimyninė šalis ryšis tokiems veiksmams, kurie būtų nenaudingi ir jos pačios ekonomikai.
„Santykių su kaimynais gadinimas yra blogas dalykas. Man net sunku tai komentuoti. Elgiamasi tiesiog negražiai. Manau, Klaipėdos uostininkams reikia dirbti toliau ir kaip iki šiol, taip ir toliau sudaryti puikias sąlygas baltarusiškiems kroviniams, o politinius dalykus tegu sprendžia politikai. Manau, sveikas protas bet kuriuo atveju nugalės“, - sako AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO), kurios krovinių apyvartoje baltarusiški kroviniai sudaro mažiausiai penktadalį, generalinis direktorius Audrius Pauža.
„Tai būtų gana rimtas smūgis Klaipėdos uostui ir Klaipėdos konteinerių terminalui, kuris netektų apie 30 procentų krovinių“, - teigė UAB Klaipėdos konteinerių terminalo generalinis direktorius Vaidotas Šileika.
Pasak jo, toms įmonėms, kurios krauna 80-90 proc. baltarusiškų krovinių arba daugiau nei pusę, grasinimų įgyvendinimas labai pablogintų situaciją, o kitos sugebėtų kaip nors persiorientuoti ir nė viena nebankrutuotų.
Apskaičiuota, kad jei Baltarusija nutrauktų krovinių pervežimą per Klaipėdos jūrų uostą, Lietuva prarastų apie 7 mlrd. litų. Baltarusijos kroviniai sudaro beveik trečdalį (31 proc.) visų Klaipėdos jūrų uosto krovinių - apie 11,4 mln. tonų per metus. Iš viso per Klaipėdos uostą pernai buvo pervežta 36,6 mln. tonų krovinių: 60 proc. sudarė Lietuvos kroviniai ir tik 9 proc. - kitų šalių.
