Baltarusijos opozicijos lyderis Aleksandras Milinkevičius trečiadienį solidarizavosi su savo pagrindiniu oponentu, prezidentu Aleksandru Lukašenka, ragindamas Rusiją nenaudoti energetikos išteklių kaip spaudimo įrankio, kad Baltarusijos ekonomikos neištiktų žlugimas.
Baltarusijos analitikai sako, kad vykstant Maskvos ir Minsko "naftos karui" A.Lukašenka pelnys politinių dividendų kaip kovotojas už tautos suverenitetą, ir siūlo Kremliui nepasikliauti "penktąja kolona" tikintis režimo pasikeitimo gretimoje valstybėje.
"Aš manau, kad Rusija neturi naudoti savo energetikos išteklių politiniam spaudimui Baltarusijai", - sakė agentūrai "Reuters" A.Milinkevičius, kuriam neseniai ES paskyrė Sovietų Sąjungos disidento akademiko Andrejaus Sacharovo premiją už teisių gynimo veiklą.
Maskvos ir Minsko "naftos karas" nuo 2007 metų pradžios pasiekė kulminaciją - Rusija dvigubai padidino dujų kainą ir įvedė naftos eksporto į Baltarusiją muitą, o Minskas, atsakydamas į tai, apmokestino Rusijos naftos tranzitą į Europą.
Rusija pavadino šią rinkliavą neteisėta ir visiškai nutraukė tranzitą. Rusijos naftos vartotojams Europoje iškilo sunkumų, o ES vėl suabejojo Rusija, kaip energetikos išteklių tiekėjos, reputacija.
A.Milinkevičius nuogąstauja dėl Maskvos ir Minsko konflikto padarinių Baltarusijos ekonomikai, kurią reformuoti tarptautinės finansų institucijos ragino jau daug metų, ir gyventojams, kurių gyvenimo lygis smuks.
"Deja, Baltarusijos ekonomika buvo nepasirengusi naftos ir dujų kainų kilimui. Valdžia turėjo pradėti reformas dar prieš dešimt metų, bet nepanoro to daryti, tikėdamasi, kad lengvatas Rusija teiks amžinai", - sakė A.Milinkevičius, A.Lukašenkos varžovas per Vakarų nepripažintus 2006 metų prezidento rinkimus.
Rusija ilgą laiką tiekė Baltarusijai energetikos išteklius žemomis kainomis mainais už politinę sąjungą, tikėdamasi sukurti Sąjunginę valstybę. Tačiau ši idėja neįsikūnijo.
"Mes nenorime, kad krizė nueitų pernelyg toli. Ateiti į valdžią ekonomikai virtus griuvėsiais niekam neįdomu", - pridūrė susivienijusios opozicijos lyderis.
Rusijos vyriausybė pripažįsta, kad tiekimų į Baltarusiją pigumas buvo politinio pobūdžio, nors nepaaiškina, kodėl nusprendė palikti autoritarinį A.Lukašenkos režimą be tradicinės "paramos energetikos srityje".
Rusijai tranzito per Baltarusiją nutraukimas reikštų savo naftos gamybos sumažinimą ir nuostolius gavybos bendrovėms.
Baltarusijos prezidento spaudos tarnyba pranešė trečiadienį, kad A.Lukašenka ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiekė kompromisą dėl naftos tranzito į Europą bei naftos tiekimų į Baltarusiją, išsamiau apie tai vyriausybės turi pranešti per dvi dienas.
Kremlius to nepatvirtino, tik pranešė, kad V.Putino ir A.Lukašenkos pokalbis telefonu vyko "Baltarusijos iniciatyva" ir buvo skirtas naftos tranzito problemoms.
A.Lukašenkos oponentai sveikina partnerystę su Kremliumi, bet, kaip ir prezidentas, žadėjęs apsigyventi žeminėje, bet nepasiduoti energetiniam "šantažui", - reikalauja laikytis suvereniteto, kaip tokio bendradarbiavimo pagrindo.
"Mes sakome, jog galime būti nuspėjami partneriai, ne taip, kaip Lukašenka... Bet Rusijos politikai turi suvokti, jog negalima kalbėti apie tai, kad Baltarusija atsisakys suvereniteto, kad Baltarusija kaip nors įeis į Rusijos sudėtį, nes tai nepriimtina visiems", - sakė opozicinės Jungtinės piliečių partijos lyderis Anatolijus Lebedka.
"Besąlygiškai remdama Lukašenką Rusija dėjo visus kiaušinius į vieną pintinę. Dabar Maskva susilaukė tokios politikos vaisių", - sakė agentūrai "Reuters" analitikas Jaroslavas Romančiukas.
"Galbūt dabar Kremlius jau pradėjo susimąstyti, jog ši politika klaidinga, bet apsidairę aplinkui Kremliaus politikai pamatys, kad Baltarusijoje nėra nė vienos rimtos Rusiją remiančios jėgos", - pridūrė jis.
Nepriklausomam ekspertui pritaria Lukašenkai lojalaus parlamento atstovas. "Nėra Baltarusijoje tokios "penktosios kolonos". Nėra jokios rimtos jėgos, kuri išduotų nacionalinius interesus", - sakė agentūrai "Reuters" parlamento tarptautinių reikalų komisijos vadovas Nikolajus Čerginecas.
