Nauja tvarka Baltarusijos muitinėje ir išskirtinis kaimyninės šalies pareigūnų dėmesys Lietuvos piliečiams vis dažniau primena persekiojimą ar net reketą, pasakojama antradienio „Lietuvos ryte“.
Kuo gali baigtis kelionė į namus per Baltarusiją, savo kailiu patyrė ir 28 metų druskininkietis Saulius Janulevičius.
Pernai rudenį įsigijęs nenaują iš Belgijos atgabentą automobilį „Volkswagen Passat“, vyras dabar vaikšto pėsčias. Baltarusijos muitininkų konfiskuotas lietuvio automobilis jau antrą mėnesį saugomas kaimyninėje valstybėje.
Beveik du mėnesius baltarusiai tyčiojasi ir iš Pelesos nevalstybinės mokyklos mokytojos Antaninos Arbačiauskienės. Konfiskavę jos automobilį baltarusiai dabar reikalauja jį išsipirkti.
Gruodį grįždamas namo S.Janulevičius iš pradžių nepatikėjo Baltarusijos muitininkų žodžiais, esą jo automobilis yra vogtas ir todėl areštuojamas.
Bet netrukus lietuvis įsitikino, kad pareigūnai kalba rimtai ir namo „Volkswagen Passat“ jis negrįš. Sugrįžęs į Lietuvą vyras visais įmanomais būdais patikrino įvairiose duomenų bazėse saugomą informaciją apie vogtus ar dėl kitų priežasčių ieškomus automobilius. Bet jokių problemų neaptiko.
Tuo tarpu baltarusiai iki šiol tvirtina, kad transporto priemonė 1995 metais buvo pavogta Belgijoje, ir teigia atliekantys tyrimą. „Jeigu tai tiesa, kodėl baltarusiams nekilo įtarimų, kai anksčiau ne kartą kirtau šios valstybės sieną?“ – stebisi S.Janulevičius.
„Lietuvos rytas“ pasidomėjo, ar gali būti, kad baltarusiai turi daugiau informacijos apie Europos valstybėse dėl skolų areštuotas arba pavogtas transporto priemones nei ES valstybė Lietuva.
„Registruojant automobilį tikrinami duomenys. Procedūra vykdoma, jei dokumentai nekelia įtarimų. Kitu atveju atliekamas tyrimas. Jeigu transporto priemonė įregistruota, vadinasi, jokios informacijos apie abejotinus veiksmus su šiuo automobiliu nebuvo“, – teigė „Regitros“ registrų skyriaus vadovas Vytautas Jasiulevičius.
Išgirdęs tai Policijos departamento Nusikaltimų tyrimo valdybos automobilių padalinio viršininkas Darius Zasas nenustebo: „Per metus tenka gelbėti ne vieną ir ne du į bėdą pakliuvusius Lietuvos piliečius.
Neretai baltarusių turimi duomenys – pasenę, jie priima sprendimus vadovaudamiesi netikslia arba nepagrįsta informacija“.
Baltarusijos pareigūnai oficialiai aiškina, kad informacija apie vagystę pateikta jų turimoje Interpolo duomenų bazėje. Tačiau toks aiškinimas Lietuvos teisėsaugos atstovams sukėlė dar daugiau abejonių. Pasirodo, Interpolo duomenų bazėje informacijos ieškoma tik tuomet, kai kyla įtarimų.
Kokių įtarimų galėjo kilti, kai S.Janulevičius grįždamas namo nuosavu automobiliu kirto sieną? „Matyt, dažnas įtartinas tampa vien todėl, kad yra iš Lietuvos ar važiuoja per Baltarusiją dažniau nei kartą per metus?“ – ironizavo pareigūnai.
„Lietuvos rytas“ jau rašė, kad Pelesos lietuvių mokykloje Baltarusijoje dešimtmetį dirbanti 46 metų Antanina Arbačiauskienė netikėtai buvo paskelbta pavojinga pažeidėja. Pedagogei skirta 3,1 mln. rublių (apie 3,8 tūkst. litų) bauda. Konfiskuotas jos asmeninis automobilis „Audi 80“.
Sankcijų prieš dirbančią Baltarusijoje Lietuvos pilietę griebtasi irgi praėjusių metų gruodį, kai mokytoja ir dvi nepilnametės Pelesos mokykloje besimokančios jos dukterys važiavo namo į Vilnių.
Muitininkai pareiškė, kad moters vairuojamas automobilis keliomis dienomis per vėlai palieka Baltarusijos teritoriją, tardė moterį keturias valandas ir galiausiai atėmė transporto priemonę.
Koją pedagogei pakišo rugsėjį Baltarusijoje įsigaliojusi nauja sienos kirtimo tvarka. Buvo įvesti transporto priemonės lapeliai, išduodami įvažiuojant į šalies teritoriją. Nuo to momento automobilis turi palikti šalį per tris mėnesius.
Anksčiau trijų mėnesių terminas buvo skaičiuojamas nuo paskutinio atvykimo į šalį dienos. Tai ir suklaidino nuolat į darbą Pelesoje važinėjančią ir sieną kertančią pedagogę.
Paaiškėjo, kad pasikeitus tvarkai muitininkai kompiuteryje nebežymi tarpinių transporto priemonės išvykimų iš Baltarusijos teritorijos.
„Nuo rugsėjo nė vienas pasienietis ar muitininkas net neužsiminė apie naujos tvarkos specifiką ir pavojus. Transporto priemonės lapelyje, kurį rodydavau pareigūnams kas kartą išvykdama į Lietuvą, irgi nėra jokios informacijos apie sankcijas, taikomas pažeidus trijų mėnesių terminą“, – kalbėjo pedagogė.
Prieš savaitę A.Arbačiauskienę pagaliau pasiekė gera žinia – jai gali pavykti atgauti automobilį. Iš pradžių labai griežtai bausti Lietuvos pilietę užsimojusi Baltarusijos teisėsauga atlyžo. Gardino srities teismas nusprendė, kad pakaks sumokėti baudą.
Bet šios malonės mokytoja sulaukė po to, kai jos sienos kirtimo istorija sudomino Lietuvos diplomatus ir Generalinę prokuratūrą.
Lietuvos prokuratūra kreipėsi į Baltarusijos generalinį prokurorą prašydama atsižvelgti į esmines aplinkybes ir pateikti protestą dėl Ašmenos miesto teismo sprendimo konfiskuoti automobilį.
Baltarusijos ambasadą Lietuvoje ir šios šalies Užsienio reikalų ministeriją pasiekė Lietuvos notos.
„Asmeniškai kalbėjausi ir su Baltarusijos diplomatais, ir su automobilį areštavusiais muitininkais. Pelesos mokyklos mokytoja atgaus savo turtą“, – „Lietuvos rytui“ tvirtino vasario 1-ąją darbą Minske pradėjęs Lietuvos ambasadorius Edminas Bagdonas.
Su Baltarusijos atstovais sutarta, jog mūsų šalies piliečiai bus išsamiai informuojami ir iš anksto įspėjami apie sienos kirtimo tvarkos subtilybes.
Trijų mėnesių terminą praleidę Baltarusijoje dirbantys asmenys turės galimybę jį pratęsti seniūnijose. Tačiau nei ambasadoriaus, nei Lietuvos prokuratūros pastangos, nei mokytojai palankus Gardino srities teismo sprendimas iš esmės nieko nepakeitė.
A.Arbačiauskienė ne tik neatgavo automobilio, bet ir patiria baltarusių muitininkų patyčias. Sumokėjusi baudą moteris vasario 6 dieną nuvyko į Varanavo muitinę pasiimti savo turto.
„Atidavė automobilio raktus ir liepė užvesti mašiną bei nuvalyti sniegą. Kai tai padariau, muitininkas liepė eiti pas viršininką, – kalbėjo mokytoja. – Muitinės viršininkas pareikalavo grąžinti automobilio raktus, nes negali jo atiduoti, kol nesumokėsiu muito mokesčių“.
Po kelių dienų A.Arbačiauskienė gavo viršesnės Ašmenos muitinės raštą, kuriame nurodyta sumokėti 4,1 mln. Baltarusijos rublių (5,1 tūkst. litų) įvairių muitinės mokesčių.
Kol vadinamoji muitinės dokumentų įforminimo procedūra neatlikta, automobilis nebus sugrąžintas. Sudėjus baudą ir muitus, kelionė iš darbo į namus kertant Baltarusijos sieną mokytojai kainuos bemaž 9 tūkst. litų.
„Mano automobilis tiek nekainuoja“, – guodėsi mokytoja.
Galbūt norėdami pasišaipyti Baltarusijos muitininkai mokytojai sakė, kad yra galimybė išvengti muitinės dokumentų forminimo.
Kaimyninėje valstybėje yra du asmenys, galintys suteikti malonę. Tai – Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka arba šalies Muitų komiteto pirmininkas.
