Baltarusijos atominės elektrinės statyba Lietuvos pasienyje primena situaciją, kai geroje kompanijoje padaroma kas nors negražaus: lyg ir visi žino, visi jaučia, bet niekas neišsiduoda, kad kažkas blogai. Lietuviai taip pat šiuo atveju bando vaidinti „gerą kompaniją“ ir akivaizdžiai nepaiso esamų ir galimų tokios elektrinės statybos grėsmių.
Pavyzdžiui, vakar į Baltarusiją išvykęs vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis neslėpė, kad kartu su Baltarusijos nepaprastųjų situacijų ministru Enveru Barijevu aptars ne tik artėjantį pavasario potvynį, bet ir kitą ekstremalių situacijų riziką didinantį klausimą - atominės elektrinės Baltarusijoje statybą ir jos saugumą. Tačiau jis iš karto apsidraudė.
„Mes negalime pakeisti ar kaip nors paveikti Baltarusijos sprendimo statyti atominę elektrinę, - sakė ministras R.Palaitis. - Tačiau mes, kaip šalis, saugiai eksploatavusi ir saugiai uždariusi atominę elektrinę, galime pasiūlyti savo pagalbą ir paprašyti glaudaus bendradarbiavimo keičiantis informacija, kai tik statomas atominės elektrinės kompleksas gali tapti padidėjusio pavojaus zona. Kad ir kas nutiktų, svarbiausia operatyviai gauti informaciją apie galimą ar esamą pavojų“.
Diskutuotinas klausimas, kas yra svarbiau: gauti operatyvią informaciją apie galimą pavojų ar stengtis jo išvengti? Juolab kad dėl statomos atominės elektrinės Baltarusijos Astravo miestelyje saugumo nerimsta patys baltarusiai, neaiškūs būgnai dunda netgi Europos Parlamente ir Komisijoje. Tačiau lietuviai kaip visada ir toliau išsaugo olimpinę ramybę.
Veiklos imitacija
Tiesa, tam tikros veiklos imitacija vyksta. Šį antradienį tyliai tyliai kažkur Vilniaus universiteto kažkurioje Fizikos fakulteto auditorijoje visuomenei buvo pristatyta Baltarusijoje planuojamos statyti atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaita. Tačiau net ir pati Aplinkos ministerija pripažįsta, kad svarstymą “sutrikdė organizaciniai trūkumai”, nes Baltarusijos atstovai (!) nepasirūpino tinkamu pristatymo vertimu į lietuvių kalbą.
Bepiga kalbėti apie galimas grėsmės tiems, kurie galbūt jau ne visi supranta šią užsienio kalbą. Laimė, patys baltarusiai pažadėjo papildomai išversti svarstant viešai skaitytus pranešimus į lietuvių kalbą, jie bus paskelbti Aplinkos ministerijos tinklalapyje. Ten pat dabar galima surasti ir atominės elektrinės PAV ataskaitos santrauką ir informaciją apie galimą tarpvalstybinį poveikį.
Kaip teigia Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys, ministerija parengs argumentuotą poziciją tuomet, kai bus išklausyta visuomenės nuomonė ir specialistų argumentai. Tai įvyks po kovo 31 d., paskutinio termino, kai galima pateikti pastabas dėl būsimos AE projekto. Belieka laukti. Nors jau dabar aišku, kad PAV ataskaitoje labai daug “baltų vietų”.
Aplinkosaugos normos pažeistos
Tvirtinama, kad už 20 kilometrų nuo Lietuvos sienos, prie Astraveco (Astravo) miestelio, pradėta AE statyba vyksta pažeidžiant tarptautines aplinkosaugos normas. Poveikio aplinkai tyrimai vykdomi paviršutiniškai. Baltarusijos atstovai neslepia, kad statoma dar neišbandyto tipo elektrinė: Rusijoje sukurtas reaktorius AES-2006, kurį norima įrengti Baltarusijos AE, bus įrengiamas pirmą kartą, todėl nėra jokių praktiškai patvirtintų jo patikimumo ir techninių sprendimų efektyvumo įrodymų. Maža to, aplinkos sauga neužtikrinta, esą gali būti radioaktyviai užteršta netoliese tekanti Neris ir jos intakai.
Pavyzdžiui, ataskaitoje teigiama, kad Neris bus pagrindinis elektrinės aprūpinimo vandeniu šaltinis. AE kritikai mano, kad tai turės neigiamos įtakos šiai per Vilnių tekančiai upei. Pasak jų, į Nerį nutekės visi techniniai ir buitiniai elektrinės bei atominio miestelio vandenys. Be to, padidės vandens temperatūra, jis nebebus toks švarus, todėl laipsniškai išnyks čia gyvenančios ir neršiančios lašišinės žuvys.
Į Lietuvą šią savaitę atvykę Baltarusijos aplinkosaugininkai taip pat aiškina, kad ši ataskaita neatskleidžia tiesos apie pavojus, kuriuos keltų Lietuvos pašonėje pastatyta atominė elektrinė.
Belieka dairytis į Europą
Tenka viltis, kad Lietuva, net ir išsaugodama olimpinę ramybę, gali tikėtis Europos paramos. Pasak europarlamentaro socialdemokratas Justo Vinco Paleckio, prieš kelias dienas grįžusio iš oficialaus Europos Parlamento (EP) delegacijos vizito Baltarusijoje, pradėtos statyti AE saugumo klausimas yra ne vien Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos problema.
„EK pažadėjo, kad įdėmiai seks sprendimus dėl AE, o Lietuva privalo tai nuolat priminti Briuseliui“, sako jis, jo žodžiais tariant, kad dar praeitoje EP kadencijoje jis paraginęs Komisiją atidžiai stebėti kuriamos AE statybos planus Baltarusijoje. Iš tuometės komisarės išoriniams santykiams Benitos Ferero Valdner (Benita Ferrero-Waldner) jis gavo patikinimą, kad EK įdėmiai seks, ar statyba vykdoma pagal tarptautinius aplinkosauginius standartus.
„Uždrausti ar sustabdyti AE statybą Baltarusijoje jokia užsienio valstybė ir visa ES teisės neturi, bet Orhuso konvencija ir ES bei Baltarusijos santykių instrumentai duoda galimybę kontroliuoti aplinkosauginius projektavimo, statybos darbų ir saugumo garantijų aspektus“, - sakė europarlamentaras.
ES ir Baltarusijos santykiams kiek atšilus, EK tuo labiau privalo Minskui iškelti sąlygą vykdyti AE statybą pagal griežtas tarptautines normas.
Virgaudas GUDAS
