Vilniaus apygardos teismas R.Lipskiui yra skyręs trejus metus tris mėnesius laisvės atėmimo.
Prokuroras Redas Savickas BNS sakė, kad apeliaciniu skundu nuteistajam prašo skirti aštuonerius metus laisvės atėmimo ir pripažinti kaltu dėl visų inkriminuotų veikų. Tokios pat bausmės prokuroras prašė ir per baigiamąsias kalbas.
Apeliacinį skundą pateikė ir R.Lipskis. Antradienį apskundė jam paskelbtą Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu dėl šnipinėjimo Baltarusijai ir nuteistas kalėti trejus metus ir tris mėnesius.
„Vakar padaviau skundą, išteisinamojo nuosprendžio prašome, nes nusikaltimo sudėties nematome, nebuvo jokio šnipinėjimo, nežymūs buitiniai pokalbiai“, - BNS sakė nuteistojo advokatė Snaiguolė Mažeikienė.
Apeliacinį skundą nagrinės Lietuvos apeliacinis teismas.
„Mes eisime iki galo, per visas instancijas iki Strasbūro, jeigu jo neišteisins“, - teigė R.Lipskio gynėja.
Suimtas R.Lipskis laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje, kitų metų sausio 24 dieną sueis dveji metai, kai jis laikomas suimtas.
Gynėjos teigimu, R.Lipskis parašė prašymą dėl bausmės atlikimo, nori bausmę atlikti Lukiškėse ir ten dirbti elektriko darbą. Teismas yra nustatęs, kad nuteistasis bausmę turi atlikti pataisos namuose. Į teismo skirtą laisvės atėmimo bausmę bus įskaitytas beveik dvejus trukęs kardomasis suėmimas. Advokatės skaičiavimu, įskaičius ilgai trukusį suėmimą, kaip gerai besielgiantis nuteistasis R.Lipskis galėtų išeiti į laisvę po 2-3 mėnesių nuo bausmės atlikimo pradžios.
Gynėjos teigimu, R.Lipskio laukia darbovietė, nes jį vertina kaip gerą specialistą.
R.Lipskis kaltintas, kad savo kabinete „Oro navigacijoje“ slapta fotografavo ten buvusius dokumentus ir perdavė šiuos dokumentus Baltarusijos žvalgybos pareigūnui.
Vilniaus apygardos teismas lapkričio 5 dieną paskelbė, kad Lietuvos pilietis Minskui vertingos informacijos neperdavė, o teisėsaugos pareigūnai jį sekė nepagrįstai ilgai, pareiškė vienas iš bylą nagrinėjusių teisėjų.
Teisėjas Audrius Cininas tada žurnalistams sakė, kad R.Lipsksis „nufotografavo tris segtuvus su Vilniaus oro uosto tam tikrų komunikacijų brėžiniais ir perdavė po trijų dienų Baltarusijos žvalgybos darbuotojui“.
„R.Lipskiui skirta bausmė yra artima minimaliai, nes perduoti dokumentai praktiškai jokios žvalgybinės reikšmės neturi“, - sakė teisėjas.
Pasak jo, teisėsauga per ilgai sekė R.Lipskį, užuot užkirstusi kelią nusikaltimui, ir tai sudarė sąlygas pasislėpti Baltarusijos žvalgybos pareigūnui Sergejui Kurulenkai, kuriam informacija ir buvo perduodama.
„Pasitvirtino tik maža dalis iš pareikštų kaltinimų. Prokuroras į bylą atėjo su daug, liko mažai. R.Lipskiui buvo inkriminuojama nusikalstama veika, kuri truko kelerius metus, dvejus metus, atrodo. Teismas nustatė, kad jo veikla truko apie dvi ar tris dienas“, - sakė teisėjų kolegijos narys.
„Pagal Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką ir pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką, operatyvinės priemonės turi būti taikomos tik tiek, kiek tai būtina. Nustačius nusikalstamos veiklos požymius, jie turi būti užkardomi, o ne tęsiama toliau. Šiuo atveju jie buvo tęsiami toliau ir taip netiesiogiai skatinant nusikalstamą iniciatyvą iš R. Lipskio pusės, galų gale buvo buvo sulaukta, kol jis galbūt padarys ir antrą veiką - tai yra perduos telefoninio pokalbio metu duomenis apie Šiaulių oro uostą“, - sakė teisėjas.
Baltarusijos karinis teismas 2014 metų sausį nuteisė du baltarusius dešimties ir aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmėmis dėl šnipinėjimo Lietuvai.
