Man, daugiau nei 40 metų dirbusiai žurnalistei, net sovietų laikais neteko susidurti su tokiu teisėsaugos institucijų chamiškumu, kurį stebiu dabar. Valstybės vadovų veidmainystė, esą kuriant teisinę, demokratinę, socialiai orientuotą bei pagarba žmogaus teisėms grindžiamą valstybę, panašu, peržengė visas ribas.
Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai dar toli iki tokių antidemokratinių procesų, kurie vyksta Lietuvoje. Jis iš tikrųjų galėtų pavydėti Lietuvai, kuri yra Europos Sąjungos (ES) narė. ES, kuri pasitaikius progai įkiša savo trigrašį neva ginant žmogaus teises, demokratines vertybes ir teisės viršenybę įvairiose šalyse. ES, kuri išnaudoja kiekvieną progą sukritikuoti tą pačią Baltarusiją ir jos prezidentą A. Lukašenką, tačiau nemato, kas darosi jos pačios viduje, jos valstybėse narėse. ES ne tik nemato, bet ir toleruoja antidemokratinius veiksmus, kurie žlugdo politinę opoziciją ir nuomonių įvairovę, o visa tai veda prie autoritarinės valstybės santvarkos.
Maža to, Lietuvos valstybė, ne kokia nors privati bendrovė, o būtent pati valstybė viešai didžiuojasi, kad finansuoja Baltarusijos opoziciją. Kas jai suteikė teisę finansiškai kištis į kitos valstybės santvarką? Lietuva ir jos vadovai matyt gavo tokį leidimą iš Dievo. Įsivaizduokite, kad Baltarusija imtų finansuoti kokią nors politinę opozicinę partiją Lietuvoje? Tai būtų tikras košmaras, kurį sunku pamatyti net baisiausiame sapne. Manote, kad mūsų prezidentė Dalia Grybauskaitė to nemato ir nesupranta?
Pasigilinus į Darbo partijos (DP) bylos aplinkybes, pasidaro baisu. Šiandien bylos faktai tapo viešai prieinami ir jie leidžia realiai suvokti, kas darosi tos bylos nagrinėjimo procese.
Man teko pačiai skaityti tą sukurtą kaltinimą ir tarp visų faktų nėra nei vieno žodžio, nei vieno parodymo iš konkretaus liudininko lūpų, kuris bylotų apie tai, kad DP pirmininkas Viktoras Uspaskich davė kam nors nurodymą vesti „juodąją buhalteriją“. Nei vienas žmogus nepasakė, kad V. Uspaskich įtraukė jį į nusikalstamą grupę. Taip pat nėra ir nė vieno V. Uspaskicho pasirašyto dokumento.
Ir štai – prokuroras per DP bylos nagrinėjimo posėdį perskaitė kaltinamąjį aktą. O akte: ir organizavo, ir nurodinėjo, ir įrašė, ir pasirašė ir t.t. Neslėpsiu, kad buvau pakraupusi – kaip prokurorui apsiverčia liežuvis taip meluoti? O dar jis vadinamas Generalinės Prokuratūros Prokuroru! Tai žmogus, kuriam visi Lietuvos mokesčių mokėtojai, tarp jų ir aš, mokame atlyginimus...
Maža to, šis prokuroras dar atsistoja ir viešai pareiškia, kad jo tikslas – likviduoti Darbo Partiją. Siaubas. Per pastarųjų 50 metų Europoje nebuvo likviduota nei viena politinė ar verslo organizacija. Demokratiniame pasaulyje politinė organizacija – tai demokratijos garantas, todėl niekas, išskyrus rinkėją, neturi teisės jos nubausti. Tačiau pas mus Lietuvoje vienas prokuroras panorėjo ir padarė, kaip jam reikia, beveik taip pat, kaip Stalino laikais...
Visiems valstybės vadovams, politologams, partijų vadovams turėtų būti gėda už tai, kad jie smalsiai stebi, kaip jų „lietuvėlėje“ yra draskoma politinė organizacija.
Rašant šį straipsnį į mano rankas padavė dar vieną dokumentą, kurį spalio 10 dieną pasirašė Teisingumo ministras Remigijus Šimašius. Būtent tą dieną Europos Parlamento Teisės Komitetas turėjo svarstyti EP nario V. Uspaskicho imuniteto gynimo klausimą. Ant firminio ministro blanko paties ministro anglų kalba parašytas ir pasirašytas tekstas buvo persiųstas tiesiogiai visiems šio komiteto nariams. Jame be skrupulų EP nariams nurodinėjama, kokiais dokumentais jie turėtų vadovautis, nagrinėdami minėto nario imuniteto klausimą, o kokiais ne.
Kiekvienas bent kokį politinį supratimą turintis asmuo turėtų suprasti, kad dokumentai pirmiausiai siunčiami į atitinkamo komiteto sekretoriatą, be to, norėtųsi pabrėžti, kad tokio lygio ES institucijos pačios nusprendžia, kada, kilus klausimams, kreiptis į šalį narę dėl papildomiems informacijos suteikimo.
Toks ministro įsikišimas yra daugiau nei grubus. Maža to, šis ministro postą užimantis politikas minėtame laiške dar ir kalba prokuratūros vardu. Kas jam suteikė tokią teisę ar leidimą? Gerbiama Prezidente, šį klausimą nukreipiu į Jus – juk būtent Jūs patvirtinote šį žmogų į ministro postą, tai Jūs ir atsakykite. Labiausiai tikėtina, kad eilinį kartą iš Jūsų išgirsime tylą.
Normalioje demokratinėje valstybėje R. Šimašiui jau būtų surengta apkalta už įžūlų kišimąsi į bylos nagrinėjimo procesą, juo labiau susijusį su opozicine politine partija. Valdžia turėtų laikytis kuo atokiau nuo tokių procesų, tačiau vietoj to atviru tekstu sakoma – susidorokite, mums taip reikia. Ir vėl visi tyli.
Ne, mielieji, ant melo ir dvigubų standartų pamatų nepastatysite tvirtos teisinės demokratinės valstybės, visada bus norinčių sudraskyti — šiandien Darbo partiją, paskui ką nors kitą. Pokario laiku buvo uždrausta tik Hitlerio partija, tai gal sulyginsite Darbo partiją su Hitlerio partija? O iš kitos pusės kaip palyginimas yra mūsų Lietuvos komunistų partija, kuri taip ir nebuvo likviduota, o tik pervadinta. Prisiminkite, kiek ta komunistų partija pridarė skriaudos Lietuvai ir jos žmonėms, ir nieko — liko gyva.
Ponai vadovai, noriu jūsų paklausti: kur jūs vedate valstybę ir ko jūs siekiate? Atsakymas vienas — Darbo partija yra populiari, o valdantieji balansuoja ant išlikimo ribos. Kas jums leidžia taip chamiškai elgtis su demokratija ir teise? Aš pirma eisiu su šakėmis, jei tik taip atsitiks.
Įdomu ir tai, kad byla DP buvo iškelta už 2004-2006 metus, o tik vėliau 2007 m. vyko rinkimai į Savivaldybę, 2008 m. – į Seimą, 2009 m. – į Europos Parlamentą. Jei partija kalta ir verta būti likviduota, gal ir visi rinkimų rezultatai turėtų būti panaikinti arba atšaukti visi įstatymai, kurie po 2006 metų buvo priimti kartu su „darbiečių“ atstovais?
Tačiau verta atkreipti dėmesį, kad nepaisant spaudimo ir viešos agitacijos prieš DP, ji dalyvavo rinkimuose ir jai vis dėl to pavyko pelnyti žmonių pasitikėjimą. Būtent Lietuvos žmonės priėmė tokį sprendimą ir nevalia niekam kvestionuoti jų sprendimo. Juo labiau – oponentams ir represiniams organams. Arba visiems Lietuvos vadovams teks pamiršti, kad jie gali vadintis teisinės demokratinės valstybės atstovais.
Kreipiuosi į gerbiamą Prezidentę: prašau, užčiaupkite burną prokurorui, skleidžiančiam melą, nes jis pavaldus būtent Jums.
Nors realiai suprantu, kad eilinį kartą patylėsite, nuvažiuosite į kokį nors Lietuvos kaimą, paglostysite kokio nors vaiko ar senutės galvą vardan reitingų išsaugojimo, tačiau ir toliau toleruosite tokį teisminį nihilizmą.
Gailiuosi, kad atidaviau savo balsą už Jus, tai yra mano didžiulė klaida ir nuodėmė prieš Lietuvą. Apgavote Jus mane ir daugelį kitų, kurie mąsto ir mato realybę kaip ir aš, gerbiama Prezidente.
Giedrūna Girdenytė
