Pagal programą "Baltarusijos pilys" šįmet atkūrimo ir restauravimo darbai vyks 22 objektuose, tarp jų - Lydos bei Krėvos pilyse.
Baltarusijos kultūros ministerijos istorinio-kultūrinio paveldo ir restauravimo valdybos viršininko Igorio Černiavskio teigimu, šiems darbams planuojama skirti per 35 milijardus Baltarusijos rublių iš valstybės biudžeto ir nebiudžetinių šaltinių.
Pagal praėjusiais metais pradėtą programą "Baltarusijos pilys" jau finansuoti Lydos, Krėvos, Golšanų pilių restauravimo darbai. Lydos pilyje vykdoma rekonstrukcija, ji pritaikoma muziejaus funkcijai, o Krėvos ir Golšanų pilyse atlikti projektavimo darbai. Pilių atkūrimo ir pritaikymo turizmui programa bus vykdoma iki 2018 metų, praneša BELTA.
Lietuvos istorijai ypač reikšmingos Lydos ir Krėvos pilys - vienos ankstyviausių senovės Lietuvos mūro pilių dabartinėje Baltarusijoje.
Prie Krėvos miestelio (dab. Gardino sritis, Smurgainių rajonas) iškilusi pilis XIII a. antroje pusėje buvo medinė, XIV a. pradžioje, manoma, Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas pastatė aptvarinę (gardinio tipo) su dviem bokštais ir dvejais vartais mūrinę pilį. 1338-1345 m. pilį valdė kunigaikštis Algirdas, vėliau - Jogaila, 1387-1391 m. - jo brolis Vygandas. 1392 m. pilis atiteko Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui.
Krėvos pilyje 1382 m. kalintas Lietuvos didysis kunigaikštis Kęstutis ir jo sūnus Vytautas. Vytautas iš pilies pabėgo, o Kęstutis rugpjūčio 15 d. buvo nužudytas. 1385 m. joje sudaryta Krėvos sutartis. 1433 m. rugpjūčio mėn. pilį užėmė Švitrigailos šalininkų kariuomenė. 1503-1506 m. ją puolė Krymo totoriai, 1519 m. buvo užėmusi Maskvos kariuomenė.
XIX a. pradžioje pilis buvo apleista, per Pirmąjį pasaulinį karą sugriauta. Šiuo metu Krėvos pilies griuvėsiai konservuoti.
Lydos pilis buvo pastatyta Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino įsakymu apie 1330 m. Nuo XIV a. aštunto dešimtmečio iki 1381 m. pilį valdė Algirdo, vėliau - Jogailos patarėjas Vaidila, 1381-1392 m. - kunigaikštis Kaributas. Nuo 1392 m. ją valdė Lietuvos didžiojo kunigaikščio skiriami seniūnai. Pilį 1384 m. buvo užėmę ir apgriovę kryžiuočiai, 1392 m. ją užėmė Vytautas su savo sąjungininkais. Pilis atlaikė 1394 m. anglų ir prancūzų riterių puolimą, 1406 m. jos neįveikė Smolensko kunigaikštis Jurijus Sviatoslavičius, 1433 m. - kunigaikštis Švitrigaila, 1506 m. - totoriai. 1659 m. ją buvo užėmusi Rusijos kariuomenė. Per Šiaurės karą pilį du kartus buvo užėmusi Švedijos kariuomenė, ji ir susprogdino pilies bokštus. Paskutinis mūšis pilies griuvėsiuose įvyko per 1794 m. per Tado Kosciuškos sukilimą su Rusijos kariuomene.
Pilyje buvo stačiatikių cerkvė, 1533 m. perkelta į Lydos miestą. 1568-1794 m. pilyje veikė apskrities bajorų teismas, buvo saugomi jo dokumentai. Pilis pradėjo nykti po 1710 m. Apleista 1794 m. Po 1891 m. Lydos gaisro rusų valdžia leido pilies plytas panaudoti miesto pastatų atstatymui.
1982 m. Lydos pilies griuvėsiai konservuoti, iki 2004 m. atstatytos Lydos pilies sienos ir šiaurės rytų pusės bokštas. 2005 m. Lydos pilyje įsikūrė Lydos istorijos ir meno muziejus.
