„Gaudykite momentą!“ – paleido iš tribūnos Viačeslavas Dovnoras, Baltarusijos ekonominio bendradarbiavimo su Lietuvos Respublika verslo tarybos pirmininkas, ir negalėjo būti neišgirstas.
Lietuvos verslininkai, praėjusį ketvirtadienį dalyvaudami VII Lietuvos ir Baltarusijos ekonomikos forume Druskininkuose, tylomis gaudė momentą, nes šį motyvą viena ar kita forma vis kartojo daugelis kalbėtojų ragindami investuoti Baltarusijoje.
Ragino skubėti
O „momentas“, pasirodo, gali būti palankus keliomis prasmėmis. Viena, prieš liepos 1 dieną, kai įsigalios automobilių importo į Baltarusiją ir Kazachstaną apribojimai (protekciniai automobilių importo į Rusiją muitai jau įvesti anksčiau), šių šalių gyventojai ir verslininkai susirinko paskutines konvertuojamos valiutos – JAV dolerių ir eurų – atsargas ir apgulė Europos Sąjungos automobilių turgus. Pasak Baltarusijos Respublikos ambasadoriaus Lietuvos Respublikoje Vladimiro Dražino, šis procesas buvo ypač aktyvus pirmuosius keturis šių metų mėnesius.
„Ne paslaptis, kad didelė valiutos dalis nusėdo Lietuvoje, – kalbėjo ambasadorius. – Tai natūralu, nes esame artimi kaimynai. Kita vertus, žmonėms, kurie pinigus uždirbo sunkiu darbu, neuždrausi juos naudoti kaip tinkamiems.“
Tapusi deficitu valiuta Baltarusijoje smarkiai pabrango ir natūraliai atpigino nacionalinį rublį, nė nelaukdama, kol rublio devalvacija bus paskelbta oficialiai. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, labai pelningos šiuo metu gali būti investicijos Baltarusijoje konvertuojama valiuta.
Kitas aspektas – užsienio kapitalo įmonėms, kurios suskubs Baltarusijoje įsisteigti ir pradėti investicinius projektus iki 2012 m. sausio 1 dienos, kai visiškai įsigalios Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano muitų sąjungos sutartis, Baltarusijoje penkeriems metams yra numatyta įvairių mokesčių lengvatų, be to, nereikės mokėti už žaliavų importą, o ir naudoti vietos žaliavas dabar labai apsimoka dėl valiutos brangumo.
Siūlė projektus
Forume pristatytos dvi laisvosios ekonominės zonos (LEZ) – Mogiliovo ir Gardino. Pirmoji, anot ją pristačiusio Mogiliovo apskrities pirmininko pavaduotojo Viktoro Nekraševičiaus, Lietuvos verslui galėtų būti patraukli dinamiškumu. Tai labiausiai į Rytus išsikišusi Baltarusijos sritis. Joje 2010 metais 200 stambiųjų ir vidutinių, 1 500 smulkiųjų įmonių pramonės produkcijos pagamino už 4,8 mlrd. JAV dolerių. Ypač kviečiama dalyvauti chemijos, statybos, miško pramonės klasteriuose. 2002 metais įsteigtoje laisvojoje ekonominėje zonoje, kuri užima 2 108 ha, žemės sklypai siūlomi su visa infrastruktūra, kad būtų galima kuo greičiau pradėti vykdyti investicinį projektą. Beje, įsikūrusiems iki kitų metų sausio dėl žemės sklypų nereikia dalyvauti aukcionuose – jie skiriami nemokamai.
2 200 ha užimančioje Gardino LEZ, kuri yra arčiausiai Lietuvos, esančiose 50 įmonių dirba 12 000 žmonių. Čia ypač raginama investuoti į mašinų gamybą, medžio apdirbimą, lengvąją, chemijos pramonę. Gardinas dėl geografinės padėties ypač palankus tranzitui: čia susieina rusiškoji ir europietiškoji geležinkelio vėžės.
Minsko sritis, kurioje sukuriama apie 20 proc. nacionalinio produkto, ragino prisidėti arba statyti didelius paukštininkystės ūkius, cukraus fabriką.
LEZ-uose, kaip įprasta, investuotojams siūloma įvairių pelno, pridėtinės vertės, muitų, žemės mokesčių lengvatų. Tačiau pranešėjai pabrėžė, kad pastaruoju metu visa Baltarusija, galima sakyti, yra tapusi LEZ. Mat apskričių administracijos šiuo požiūriu ganėtinai savarankiškos, todėl investuotojams gali pasiūlyti ganėtinai daug lengvatų. Ypač svetingai investuotojai priimami mažesniuose šalies miestuose ir rajonuose.
To dar nebuvo
Baltarusijos ekonominio bendradarbiavimo su Lietuvos Respublika verslo tarybos pirmininkas V. Dovnoras pabrėžė, kad Baltarusijos valdžios verslo politika pastaruoju metu yra pakitusi iš esmės: steigiamos visuomeninės verslo tarybos, be kurių pritarimo, pavyzdžiui, Ekonomikos, Susisiekimo ir kai kurios kitos ministerijos nepriima nė vieno svarbaus sprendimo.
V. Dovnoro vadovaujama taryba, sudariusi sutartis su tarptautinėmis verslo organizacijomis, naudojasi ypatingu valdžios palankumu.
„Kreipkitės, padėsime įsikurti, pasirūpinsime, kad gautumėte palankias verslo sąlygas, bet už tai ir pareikalausime – investiciniai projektai turės būti įgyvendinami pagal planą ir laiku“, – kalbėjo V. Dovnoras.
Forumų jėga
Druskininkų forume buvo stengiamasi apeiti politines temas. Pasak Baltarusijos ambasadoriaus, tokie forumai kaip šis yra dvipusių ekonominių ryšių pamatas.
„Pernai Klaipėdos uostas jau priėmė 8,2 mln. tonų Baltarusijos krovinių, – teigė ambasadorius V. Dražinas. – Pradėtas strateginis bendradarbiavimas jau davė rezultatą, ir esu tikras, kad po poros metų Klaipėdos uostas priims jau daugiau kaip 10 mln. t Baltarusijos krovinių, iš kurių 8 mln. t bus kalio trąšos.“
Anot jo, jau galima kalbėti ir apie kitokį ekonominį bendradarbiavimą. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Lietuvos ir Baltarusijos tarpusavio prekybos apyvarta sudarė 1,123 mlrd. eurų. Šiemet pirmąjį ketvirtį apyvartą pavyko padidinti 163 proc., palyginti su praėjusių metų I ketvirčiu. Ambasadoriaus teigimu, tai krizės sąlygomis garbingas rezultatas.
„Mane džiugina ir abipusis investicinis ryšys, – kalbėjo V. Dražinas. – Antai pernai baltarusiai Lietuvoje investavo 55 mln. dolerių, o lietuviai Baltarusijoje – 49,5 mln. dolerių. Šis procesas dinamiškas. Tikimės, kad šiais metais, palyginti su praėjusiais, investicijų bus 1,5 karto daugiau. Šiandien įgyvendinami 15 naujų projektų už 540 mln. dolerių. Tai solidūs skaičiai mūsų nedidelėms ekonomikoms.“
Jis taip pat pabrėžė, kad jau tradiciniai Lietuvos ir Baltarusijos ekonominio bendradarbiavimo forumai skatina atsirasti ir naujoms kryptims. Pavyzdžiui, technologiniuose parkuose Lietuvos investuotojų pagaminta produkcija galės nekliudoma, be papildomų mokesčių pasiekti Rusijos ir Kazachstano rinkas, o analogiškuose parkuose Lietuvoje pagaminti baltarusiški gaminiai – Europos Sąjungos rinką.
Faktai: Baltarusija
Gyventojai: 9,5 milijono.
Plotas: 207,6 kv. km.
Dominuojančios ūkio šakos: mašinų gamyba (20,6 proc. BVP), naftos ir chemijos pramonė (12,4 proc.), kuras ir energetika (30,6 proc.), agropramoninis kompleksas (17,2 proc.).
